Studijavimas 15

Jehovos Diena

Jehovos Diena. – Atkeršijimo Diena, Rustybēs Diena. – Didžiojo Perversmo Laikas. – Jo Priežastis. – Biblijos Pareiškimai Apie Tą Dieną. – Jos Ugnis ir Audra, Jos Drebējimai ir Sutarpinimai Pasirodo Esą Vaizdiškais (Symboliškais). – Dovido Pareiškimai. – Jono Apreikštojo Pareiškimai. – Dabartinas Stovis ir Ateities Išvaizda, –Ziurint Priešingų Partijų, Kapitalistų ir Darbininkų Žvilgsniu. – Vaistas, Kuris Neturēs Pasisekimo. – Uždanga Pasikels ir Šviesa Pasirodys Atatinkamu Laiku. – To Įrodymas. – Šventųjų Stovis Perversmo Laiku ir Jų Tikra Stovēnē Link Jo.

     Nieko stebētino, kad tokia didelē revoliucija, reikalaujanti taip didelių atmainų, padarys tąjį sumišimą. Jei mažos revoliucijos budavo daugelio perversmų priežasčia visuose amžiuose, tai ši, daug didesnē už visas pirmesniąsias revoliucijas, turēs buti, tokiu sumišimu, koki o niekad nebuvo nuo pasaulio pradžios ir niekad nebus.—Dan. 12:1; Mat. 24:21, 22.

     Ji pavadinta “Jehovos Diena” todel, kad Kristus, nors turēdamas karaliaus titulą ir galybę, bus Jehovos atstovu, atliekančiu visus toje perversmų dienoje reikalus, ar tikriau—viską apgalinčiu Jehovos generolu, negu visus laiminančiu Taikos Kunigaikščiu. [324] 

     Tuo tarpu, neteisingoms ir netobuloms pažvalgoms ir tvarkoms puolant, naujojo Karaliaus vēliava iškils ir tuomet Jis bus visų pripažintas kaipo karalių Karalius. Pranašai šitaip kalba apie Jehovos darbą įsteigime Kristaus Karalijos: 

“Aš atiduosiu Tau pagonus kaipo tēviškę, o visus žemēs kraštus į Tavo savastį,” (Psal. 2:8) 

“Šių karalių dienose Dangaus Dievas įsteigs karaliją.” (Dan. 2:44) 

     Senasis sēdējo, o buvo atvestas prieš Jį vienas panašus i žmogaus sunų, kuriam buvo duotas viešpatavimas, kad visos karalijos Jam tarnautų ir Jo klausytų. (Dan. 7:9, 13, 14, 22, 27) 

     Šiam priduriamas yra Pauliaus pareiškimas, kuriame sakoma, kad kuomet Kristus parieks savo karaliavimo tikslą, tai “tuomet ir patsai Sunus taps pavaldiniu Jam [Tēvui], kuris padējo visus daigtus po Juomi.”—1 Kor. 15:28.

God has
established
certain laws
in harmony
with which
He operates.

     Dievas įsteigē tam tikrus įstatymus, santaikoje su kuriais Jis veikia, o kurie kokių nors priežasčių delei pasipriešina tiems įstatymams, tai tie susilaukia baudos ar rustybēs savo pačių keliu. Dievo patarimai žmonijai nuolat buvo atmetami, išskiriant vos tik keletą; ir, kaip mes jau sakēme, Jis leido jiems eiti savo keliu ir išmesti Jį ir Jo patarimus iš savo širdžių. (Rom. 1:28) 

     Jis tuomet sukuopē savo išimtiną globą Abraome ir jo sēkloje, nes anasai pareiškē savo norą eiti Dievo keliasis ir buti Jo tarnyboje. Ju, kaipo žmonių, širdšių užkietęjimas ir jų širdžių netikrumas link Dievo, ne vien tik neleido jiems priimti Mesiją, bet taipgi prirengē ir įvedē juos į nelaimę, kuri užsibaigē jų tautos iškrikimu.

The "time of trouble" will be
the natural consequence of unrighteousness.

     Tas privalētų turēti gilios įtakos į žmones, jei jie klausytų Viešpaties nurodymų; vienok budami, kaip visuomet, sauvalingais, jie tik truputį pasinaudojo Šventraščio patarimais ir Viešpaties Dienos nelaimēs užklups juos, kaipo to apsileidimo pasekmēs. 

     Taipgi galima pasakyti, kad tas bus Dievo rustybe, kadangi tas viskas įvyks delei Jo patarimų nepaisymo, kaipo atlyginimas už neteisingumą. Vienok, žiurint iš kitos pusēs, ateinančios pasauliui nelaimēs yra vien tik tikromis ir teisingomis nuodēmēs pasekmēmis, kurias Dievas išanksto numatē ir nuo kurių butų apsaugoję Jo patarimai, jei jie butų buvę pildomi.

The world
has disregarded God’s counsel.

The "voice of avarice"
--Get all you can...

“Saugok savo liežuvį nuo nedorybēs, o tavo lupas nuo klastingų kalbų; atsitrauk nuo blogo, o daryk gerą; jieškok ramybēs ir sek ją.” (Psal. 34:13, 14) 

     Mažai kas tepaklausē tų pranešimų. Vien tik mažasis burelis pasiaukavo; o kas link pasaulio, tai nors jis ir iškēlē obalsį “Teisingumas—tai geriausis nusistatymas,” vienok abelnai juomi nesinaudojo; jis verčiau sekē godulystēs balsą—Imk kiek tik gali šio pasaulio turtų, garbēs ir galēs, neatsižiurint kokiu budu tu tą gausi ir neatsižvelgiant į kitų nuostolius, kuomet pelnysi. 

     Anosios Viešpaties Dienos nelaimēs negalētų, negalętų ateiti, jei Dievo įstatymai butų atatinkamame laipsnyje pildomi. Tie įstatymai trumpoje santraukoje skamba šiaip: Mylēsi Viešpatjį tavo Dievą visa tavo širdžia, o tavo artymą—kaip patį save. (Mat. 22:37-39) [326] 

     Delei sugedusio, ar kuniško proto, žmogus priešinasi šiam Dievo įstatymui ir neklauso jo, todel pasekmēse susilauks nelaimių, nes yra sakoma; ką pasējai, tą ir pjausi.

The selfish, stony heart of man
will become
a heart of flesh.

     Jis buvo vienodu kiekviename pasaulio amžiuje ir tokiu pasiliks iki tol, kuomet per Mesijaus geležinēs valdžios prievartą jau ne jiega ar godumas, bet tik meilē nusvers kas yra gera, ir tą vykdins, kol visi gaus progos išmokti ir suprasti ant kiek teisingumo ir meilēs viešpatavimo gerovē yra viršesnē už saumylybę ir pajiegą; kol, po teisybēs ir teisingumo spindulių šviesos įtaka, žmonių saumylēs ir suakmenējusios širdys dar kartą pasidarys, kaip Dievas jas pavadino, “labai geros”—kuniškos širdys.—Ezek. 36:26.

How did the
change from Godlike love
to selfishness
come about?

Sustenance became the principal aim
and interest of life.

     Kuomet musu pasmerktieji tēvai išējo į pasaulį ir pradējo savo kovą už gyvenimą, stengdamiesi tą gyvenimą padaryti kiek tik galima ilgesniu, jie tuoj susitiko su dagiais, erškiečiais, usnimis ir nevaisinga žeme; imtynēs su tuo visu teikē jiems nuilsimą ir prakaitavimą, apie ką Viešpats buvo ir pasakęs. 

     Laipsniškai jų protinēs ir doriškos kokybēs, likusios be [327] lavinimo, ēmē nykti, kuomet žemesnieji palinkimai, nuolat vartojami, vis didējo. Išsimaitinimas tapo svarbiausiuoju gyvenimo tikslu; o jo užsidirbimo kaina tapo saiku, sulyg kurio visi kiti reikalai buvo apvertinti, ir Mamonas tapo žmonių valdovu. 

     Argi galime stebētis, kad tokiose aplinkybēse žmonija tapo saumylē, godulinga ir gobši, kiekvienas asmuo geidē kodaugiaus—pirmiausiai to, kas reikalinga, o paskiaus garbēs ir perteklių, kuriuos teikia Mamonas? Tai buvo tik prigimtu palinkimu, kuriuomi ir pasinaudojo Šētonas.

The veil
of ignorance
and superstition
is now
being lifted.

Wealth brings
many evils
and some
blessings.

     Bet kuomet artinosi laikas, Jehovas paskirtas pasaulio palaiminimui per Atsteigimą Mesijaus rankomis, pradējo atsiskleisti nežinotēs ir prietarų uždanga, ką prigelbējo dabartini parankumai ir išradimai; o su tuomi atējo ir abelnas žmonių pakilimas, bei žemiškųjų valdovų galēs sumažējimas. Pasaulio turtai jau nēra daugiau karalių rankose, bet daugiausiai žmonių rankose.

     Nors turtai teikia daug nedorybių, bet jie duoda ir biskį laimių: turtingieji įgauna geresnio išauklęjimo, bei tuomi jie protiškai pakįla augščiau neturtingųjų žmonių ir mažiau ar daugiau susidraugauja su karaliaujančiais. 

     Iš čia atsirodo aristokratija, kuri turēdama ir pinigus ir išauklējimą savo tikslų pastumējimui, stengiasi įgyti viską, kas tik yra galimu ir palaikyti save visais budais pirmoje žmonijos vietoje.

As people
take advantage
of educational facilities, they
begin to think
for themselves.

     Tokių manytojų daugelis, be abejo, tikrai tiki, kad nesuderinamieji reikalai Mamono tarnautojų (ju pačių vienoje pusēje, o turtuolių kitoje pusēje) gali buti lengvai ir gražiai sutvarkyti; ir, be abejo, jie mano, kad jei jie butų turtingais, tai butų dideliais geradariais ir tikrai norinčiais mylēti savo artymą, kaip pačius save. 

     Bet matomai, jie apgaulioja save, nes dabartiname stovyje yra vos keletas turinčių tokią dvasę, o tas, kuris nēra ištikimu vartodamas mažus šio pasaulio turtus, tai negalēs buti ištikimu, jei turēs ir didesnius turtus. Faktai parodo, kad didžiausiais kietaširdžiais ir saumyliais yra tie turtuoliai, kurie netikētai iškilo iš beturčių klasēs.

Hospitals

Libraries

     Šių įstaigų pasilaikymas beveik visuomet priklauso nuo turtuolių geraširdingumo ir gerų norų; neturtingosios klasęs netur nei laiko, nei reikalingo išauklējimo, nei susidomējimo tokius reikalus sekmingai vesti.

There has been
a growing
opposition between
the wealthy
and labor.

The increase of
knowledge and
liberty brings
discontent.

     Todel turtuoliai glaudžiasi arčiau prie valdžių, o darbininkai, bemanydami, kad valdžios ir įstatymai yra vien turtuolių apgynimui ir darbininkų aprubežiavimui, linksta prie komunizmo ir anarkijos, tikēdamiesi, jog tuomi apsaugos savo reikalus ir nespuprasdami, kad blogiausi ir daugiausiai lešuojanti valdžia vis yra daug geresnē, negu kad nebutų jokios valdžios.

     Duagelyje vietų Šventraštis aiškiai rodo, kad tas ir bus svarbiausia priežasčia anam sumišimui, kuris panaikins dabartinę valstybinę, draugijinę ir religinę tvarką; kad šitokiu budu, delei žmogaus protinio, doriško ir kuniško netobulumo, apsireikš padidējęs mokslo ir laisvēs pažinimas. 

     Tie Šventraščio nurodymai bus priminti atatinkamoje vietoje; gi šičia mes galime priminti tik keletą iš daugelio, pareikšdami musų skaitytojams, kad daugelis Senojo Testamento pranašyščių, kuriose taip tankiai minima Egiptas, Babilonija ir Izraelius, turējo ne vien tik išsipildymo reikšmę sulyg literos, bet yra daug platesnēs reikšmēs. 

     Taip, pavyzdin, pranašystē apie Babilonijos, griuvimą ir kt. galētų buti laikoma už begalinę paikystę, jei mes nematytume anoje symbolinēs ir vaizduojamosios, kaip ir tikrosios, Babilonijos. 

     Apreiškimo knygoje esančios pranašystēs parašytos daug vēliau, negu tikroji Babilonija pavirto į griuvēsius, ir todel aišku, kad tosios pranašystēs liečia vien vaizduojamąją (symbolinę) Babiloniją; vienok artymas pranašų žodžių panašumas, matomai skirtas tikrąjai Babilonijai, parodo, kad jie buvo tikroje mintyje skiriami vaizduojamąjai Babilonijai. 

     Šioje platesnēje reikšmēje Egiptas reiškia pasaulį; Babilonija—vardinę bažnyčią, vadinamą krikščioniją; o Izraelius, kaip jau sakēme, tankiai reiškia visą pasaulį jo išteisintame stovyje, kokiu jis bus [330]--su jo garbingąja Karališka Kunigija, su jo šventais levitais ir jo tikinčiais ir garbinančiais žmonēmis, išteisintais atpirkimo auka ir atvestais į susitaikymo su Dievu stovį. 

     Izraeliui yra žadētos palaimos, Egiptui bausmēs, o stiprįąjai Babilonijai stebētinas, visiškas ir amžinas sugriuvimas, iš kurio ji, “kaip girnų akmuo įmestas į mares” (Apr. 18:21), niekad nebus atstatyta ir pasiliks amžinoje paniekoje.

“Ei jus, turtingieji! verkite ir raudokite delei vargų jums ateinančių. Jusų turtai supuvo [neteko vertēs], o jusų rubai kandžių ēdami: jasų auksas ir sidabras surudijo, o tos rudys bus jums liudymu ir ēs jusų kuną, kaip ugnis. Jus surinkote sau turtus paskiausiose dienose. 

Štai darbininkų, nuvaliusiųjų jasų laukus, algos, kurias jus užlaikēte, šaukia; o pjovējų šauksmas jējo į visų žmonių Viešpaties ausis.” (Jok. 5:1-4) 

     Jis priduria, kad toji klasē kurios laukia nelaimēs, yra pripratusi prie pertekliaus, įgyto daugiausiai lēšomis kitų, kurių tarpe buvo keletas ir teisiųjų ir tų net gyvybē buvo atimta, nes jie nesipriešino. Apaštalas skatina “brolius” kantriai kęsti tą likimą, kokis jiems teks, laukiant ir tikintis atpirkimo per Viešpatį. Lygiai tokis dalykų stovis, kaip matyt, jau artinasi; o tą permatant “žmonių širdys stingsta iš baimēs žiurint į tuos dalykus, kurie ateina ant žemēs.” 

     Visi žino, kad nuolatus musų laikų palinkimas krypsta link sumažinimo algų už darbą, jei tos algos nēra dirbtinai palaikomos ar pakeliamos, darbo kombinacijomis, streikais ir t. t.; iš dabartino visuomenēs upo kiekvienam aiškiai matoma, kad tai tik laiko klausimas, kuomet žmonių kantrybę truks ir revoliucija tikrai iškils. 

     Kapitalas subruzdēs, pinigai bus ištraukti [331] iš prekybos ir pramonēs, ir sukrauti į spintas ir iždines, kad nykųt patys savaimi padengimu saugojimo lēšų ir laikymu be apyvartos, kas savininkams bus didžiausiu įkyrumu. 

     Tuomet įvyks tas, apie ką rašo pranašas (Ezek. 7:10-19), kad pirkējui nereiks džiaugtis, nei pardavējui gailētis, nes nelaimē užeis ant visų ir nebus nuosavybēs apsaugojimo. Visų rankos bus silpnos ir bejiegēs nukreipti nelaimes. Jie išmes savo sidabrą į gatves, o jų auksas bus prašalintas. Jų sidabras ir jų auksas negalēs juos išgelbēti Viešpaties Rustybēs Dienoje.

Destruction of
Jerusalem - 70 A.D.
A picture of trouble
upon Christendom

     Visi tuomet pamatys, kodel tos pranašystēs apie Viešpaties Dieną turējo buti ir yra adresuotos Izraeliui ir Jeruzalei mažiau ar daugiau tiesioginiai, nors ryšiai aiškiai parodo, kad pilname išsipildyme yra įimama visa žmonija.

The trouble involves
all classes.

March 1917
Czar Nicholas II of Russia abdicates

November 1917
Bolshevik
Revolution

November 10, 1989
Berlin Wall,
symbol of Communist
oppression,
comes down

December 25, 1989
Communist Dictator Nicolae Ceausescu executed

      Paimkime kitą pranašo pareiškimą (Zef. 1:7-9, 14-18): 

“Viešpats yra parengęs ir pakvietęs svečius. [Palyginkite Apr. 19:17] 

Ir atsitiks anoje Viešpaties skerstuvių dienoje, kad aš nubausiu kunigaikščius [332] ir karalių vaikus, ir visus tuos, kurie apsivilkę neatatinkamais rubais. 

Ir aš nubausiu [taipgi] visus tuos [plęšikus], kurie peršoka per slenkstį toje dienoje, kurioje pripildo jų ponų namus plēšimu bei klasta. 

[Tas parodo, kad tuomet bus ne vien didysis nugriovimas turto ir galēs tame nelaimių laike, bet kad ir tie, kurie tuomet bus to nugriovimo dangiškais įrankiais, naikinančiais dabartinę tvarką, taipgi bus baudžiami už jų neteisingus darbus; mat busiantis sumišimas įtrauks visas klases ir atneš nelaimes visiems abelnai].”

“Arti yra didēji Viešpaties Diena,--arti yra. Arčiau ir garsiau girdētis Viešpaties Dienos triukšmas. 

Ten galingasis karčiai šauks! 

Toji diena yra rustybēs diena, nelaimių ir rupesčių diena, naikinimo ir tuštinimo diena, tamsybēs ir neaiškumo [netikrumo ir nujautimo, kaip ir debartinų kančių] diena, debesių [nelaimių] ir audrotų miglų diena, triubos [symboliškosios septintos triubos, kuri triubys per visą šią nelaimių dieną,—taipgi vadinamos Dievo triuba, nes ji liečia šios Viešpaties Dienos reikalus] ir šaukimo diena prieš aptvertus miestus ir augštąsias pylis [triukšmingi ir prieštaraujanti apskundimai tvirtų ir gerai apsisaugojusių valstybių] 

Ir aš nuleisiu priespaudą ant žmonių, kad jie vaikščios kaip akli [grabinēdami netikrumoje, nežinodami ko stvertis], nes jie nusidējo prieš Jehovą. Jų kraujas liesis, kaipo dulkēs, o jų kunai bus kaipo mēšlas. 

Nei jų sidabras, nei jų auksas neišgelbēs juos Viešpaties rustybēs dienoje [nors pirmiaus turtai galējo duoti visus patogumus ir perteklius], bet visa žemē bus sudeginta Jo piktumo ugne, nes Jis umai parengs sunaikinimą visiems tiems [turtuoliams], kurie gyvena žemēje.” 

     Šitas sunaikinimas sunaikins daugelį turtuolių toje prasmēje, kad jie paliaus buvę [333] turtuoliais, nors, be abejo, jame žus ir daugelis gyvasčių iš visų klasių.

     Nemēginsime čia sekti pranašus jų smulkmenose apie tos dienos nelaimes iš įvairių žvilgsnių, bet trumpai apsistosime paskiausioje mintyje, kurią paduoda pranašas apie visos žemēs sudegimą Dievo piktumo ugnyje. Tas pranašas vēl kalba apie tą pačią ugnį ir kt. (Zef. 3:8, 9), sakydamas:

     “Laukite manęs, sako Jehova, iki dienos, kurioje aš pakilsiu prie aukos; nes mano nuosprendžiu yra surinkti visas tautas, sukuopti karalijas, išlieti ant jų [karalijų] mano užsirustinimą, o taipgi mano aštrų piktumą. 

[Žmonių iš visų tautų susirinkimas abelnu tikslu pasipriešinti dabartinēms valstybēms nuolat didēja; pasekmēse bus visų karalijų susivienijimas delei bendro apsisaugojimo, taip kad nelaimēs puls kartu ant visų karalijų, ir visos jos grius.] 

Nes visa žemē bus sudeginta mano piktumo ugne. 

Taip [tuomet, po tų karalijų sunaikinimui, po dabartinos draugijinēs tvarkos sunaikinimo perversmēs ugnyje] tuomet aš atkreipsiu į žmones tyrą kalbą [tyrą Žodį—nesuterštą žmonių palikimais], kad jie ateitų prie Viešpaties vardo ir santaikiai Jam tarnautų.”

     Šitoji Viešpaties rustybęs ugnis yra galingu vaizdu (reikšme, symbolu), reiškiančiu tų nelaimių smarkumą ir naikintinumą, kuris apsups visą žemę. Kad ji nēra tikrąja ugne, kaip tai kai kurie mano, tai tas aišku tuomi, kad žmonēs pasiliks po jos ir bus palaimintais. 

     Kad pasilikusieji žmonēs nebus šventieji, kaip kad kai kurie spēlioja, tai aišku iš to, kad jie bus tik tuomet atversti tarnauti Viešpačiui, kuomet šventieji jau pirm to bus atverstais.*)

Other symbols
in Scripture.

*) Tą mes čia suminime todel, kad užginčyti tvirtinimus tų, kurie laiko šią ugnį tikrąja ugnimi, sakydami, kad tikroji žemē bus sudeginta, sutirpinta ir t. t.  Toki, [334] pritaikymui savo teorijų, pasakoja, kad čia minimieji “žmonēs” yra tai šventieji, kurie, kuomet po sutirpimo žemē atauš, sugriš ant žemēs, pasistatys namus ir gyvens juose, įsteigs vynyčias, valgys jų vaisius ir ilgai džiaugsis savo rankų darbo vaisiais.  Jie laiko šiuos kelerius metus už bandymą ar prirengimą į ateinančią paveldystę, bet užmiršta tą, kad tas prityrimas visiškai bus užmirštu belaukiant kur ten dausose per tukstantį ar daugiau metų, kol žemē atauš, kas, anot jų teorijos, bus reikalinga.  Tai yra didelē klaida ir ji yra pasekme perdaug literiško aiškinimo pavyzdžiu, prilyginimų, symbolų ir tamsių pasakymų, kuriuos paliko musu Viešpats, apaštalai ir pranašai.  Sekdami tą pačią klaidą, toki aiškinimai sako, kad po šios ugnies nebus jokių kalnų nei marių, nesuprasdami to, kad tie kalnai ir marēs, kaip ir pati ugnis, yra tik prilyginimais, symbolais.

Mountains = Kingdoms

     O kuomet symbole pridedama prie ugnies dar ir siera, tai tas padidina sunaikinimo mintį, nes niekas nēra taip kenksmingu visokios formos gyvybei, kaip sieros dujos.

Peter’s
symbolic
prophecy

“Buvusis pasaulis pražuvo vandenų užlietas. [Ne tikrasis pasaulis ir tikrasis dangus tuomet pražuvo, tik pranyko tas nuskyrimas, ar daigtų sutvarkymas, kokis prieš tvaną buvo.] 

Bet esantis dabar dangus ir žemē [dabartinas nuskyrimas] tuomi pačiu žodžiu [dieviškaja galybe] yra laikomi ir paskirti ugniai.” 

     Tas faktas, kad vanduo buvo tikras, duoda kai kuriems manyti, kad ugnis taipgi bus tikra, vienok jokiu budu taip nebus. [335] Dievo šventinyčia kitąsyk buvo iš tikrų akmenų, bet tas dar nereiškia, kad Bažnyčia, kuri yra tikrąja šventinyčia, dvasiniu budinku, turēs buti iš žemiškos medžiagos. Nojaus arka buvo taipgi tikra, bet ji vaizdavo Kristų ir esančią Jame galybē, kuri pripildys ir pertvarkys visuomenę.

The symbolic
heavens
and earth
will pass away
in the great trouble.

“Viešpaties Diena ateis kaip vagis nakty [nepastebētai], kurioje dangai [dabartinēs oro valdžios, kurių valdovu ar kunigaikščiu yra Šētonas] išnyks su dideliu triukšmu [braškējimu], o elementai karštyje sutirps; žemē [visuomenēs tvarka] taipgi, kaip ir visi anoje esanti padarai [puikybē, titulai, aristokratija, karališkumai] bus sudeginti. 

Dangus degdamas suįrs ir elementai nuo karščio sutips. 

Vienok mes, sulyg Jo pažadējimo, laukiame naujo dangaus [naujos dvasinēs galybēs—Kristaus Karalijos] ir naujos žemēs— [žemiškos visuomenēs sutvarkytos naujais pamatais, butent meilēs ir teisingumo, o ne pergalēs ir priespaudos pamatais].—1 Petro 3:6, 7, 10-12.

    Reikia atminti, kad kai kurie apaštalai buvo taipgi ir pranašais, kaip va: Petras, Jonas ir Paulius. Budami apaštalais, jie buvo Dievo įrankiais aiškinti Bažnyčios gerovei pirmesniųjų pranašų pasakymus, gi budami Dievo pranašais, jie skelbē busiančius dalykus, kurie, išsipildymo laikui atējus, bus tikinčiųjų namuose maistu, kurio išdalinimui Dievas atatinkamu laiku parupins tinkančius tarnes ir išaiškintojus. (Skaitykit apie tą Viešpaties žodžius—Mat. 24:45, 46).

      Apaštalams, kaipo pranašams, buvo lemta rašyti apie tokius dalykus, kuriems laikas dar nebuvo atējęs ju dienose, ir kuriuos todel jie tik dalinai galējo įvertinti, lygiai kaip ir Senojo Testamento pranašai (1 petro 1:12, 13), nors, kaip ir anųjų, jų žodžiai buvo išimtinai parenkami ir kreipiami taip, kad turētų gilios reikšmēs, kurios jie nei nežinojo [336] juos vartodami. 

     Tokiu budu Bažnyčia aiškiai yra paties Dievo vadovaujama ir maitinama, nežiurint kas butų Jo kalbētojais ar susisiekimo įrankiais. To pažinimas turi vesti į didesnį pasitikējimą Dievo Žodžiui, neatsižiurint į kai kurių Jo kalbētojų netobulumus.

    Pranašas Malakija (4:1) kalba apie šią Viešpaties Dieną tokiais pat palyginimais (symbolais). Jis sako: 

“Ateina diena, kuri degs kaip krosnis; o visi puikieji ir visi nedorieji bus šiaudais; o ateinančioji diena sudegins juos... kad neliks jų nei šaknies, nei želmenies.” 

     Puikybē ir kiekviena kita priežastis, iš kurios gali kilti pasididžiavimas ir priespauda visiškai išnyks Viešpaties Deinos didžiose perversmēse ir Tukstantmetinio Amžiaus drausmių pasekmēse aprašytose Apr. 20:9.

Haughtiness
and oppression
will be entirely consumed.

     Bet kuomet puikybē (visose jos nuodēmingose ir nešvariose formose) bus galutinai išrauta, visi puikuoliai ir nedorēliai urmu sunaikinti, tai tas dar nereiškia, kad jau nebus vilties šios rušies pasitaisymui. 

     Ne, Deivui dēkui! Kuomet ši Dievo užsirustinimo ugnis degs, tai Teisęjas suteiks progos ištraukti kai kuriuos iš naikinančios ugnies (Jud. 23); tik tie, kurie atsisakys nuo tos pagelbos, sudegs su savo puikybe; nes puikybę jie buvo padarę savo pobudžio dalimi, todel nepanorēs pasitaisyti.

“Štai Sutarties Pariuntinys [angelas], kuriuo jus džiaugiatēs, ateis, taria Galybių Viešpats. Bet kas galēs perkęsti jo atējimo dieną? ir kas ištesēs [bandymą] jo pasirodyma? Nes jis yra kaipo auksakalio ugnis... ir jis sēdēs, kaipo sidabro tirpintojus ir valytojis: ir jis apvalys Levi sunus [tikičiųjų [337] vaizduotojus, kurių vyresnieji yra Karališkoji Kunigija] ir valys juos kaip auksą ir sidabrą, kad jie galētų aukoti Viešpačiui teisingumo auką.”

Symbolic fire
will utterly destroy every error.

Gold, Silver and Precious Gems symbolize Divine Truths and Corresponding Character

     Pareiškęs, kad jis atsišaukia vien į tuos, kurie budavoja savo tikējimą ant vienatinai pripažinto pamato, kuriuomi yra Kristaus Jezaus užbaigtais atpirkimo darbas, jis sako: 

“Jei ant šio pamato, kuris žmogus stato [pobudį] auksą, sidabrą, brangius akmenis [dieviškas tiesas, ar joms tolygias doras, ar] malkas, šieną, šiaudus [paveldētas klaidas, ar joms tolygias nepastovias doras], tai kiekvieno žmogaus darbas bus aiškus, nes ta Diena paradys, kadanga jinai aspireikš per ugnį; ir taip kiekvieno darbą [2 Petro 1:5-11], kokis jis tik us, toji ugnis patikrins.”

     Taigi kiekvienas, net ir labjausiai prietaringas, tikrai turi pripažinti, kad ugnis, kuri išbando dvasišką darbą, nēra tikrąja ugnia; ugnis yra atatinkamu pavyzdžiu (symbolu) išreikšti visišką sunaikinimą tų daigtų, kurie čia vadinami malkomis, šienu ir šiaudais. 

     Šioji ugnis negalēs sunaikinti tikējimo—ir—pobudžio budinko, kuris pastatytas iš aukso, sidabro ir dieviškosios teisybēs brangių akmenų, ir stovi ant pamato iš Kristaus atperkamosios aukos akmenio.

     Apaštalas tą parodo sakydamas: 

“Jei išliks kurio žmogaus darbas, pastatytasai ant Jo [Kristaus], tai jis gaus atlyginimą. [Atlyginimas bus tolygus jo ištikimumui budavojime, teisybēs vartojime išvystymui tikrosios doros—pasiēmime visų Dievo ginklų.] 

Jei kurio žmogaus darbas sudegs, tai jis turēs nuostolį [negaus atlyginimo delei [338] neištikimumo], bet jis pats išliks tokiu, kaip perējęs per ugnį”

     —apsvilęs, apdegęs ir išgąsdintas. Visi, kurie budavojo ant Kristaus atpirkimo akmenio pamato, yra užtikrintais: nei vienas, kuris tik tiki į Jo teisingumą, kaipo savo priedangą, niekuomet nebus užgēdintu. Bet tiems, kurie tyčiomis atmeta Jį ir Jo darbus jau įgavę aiškaus ir pilno pažinimo, gręsia antrosios mirties pavojus.—Žyd. 6:4-8; 10:26-31.

A storm
symbolizes
the trouble
of the Day
of the Lord.

     Jis sako, kad aname pavyzdyje Dievo balsas sudrebino tikrąją žemę, bet dabar Jis pažada, sakydamas, kad 

“Dar kartą aš galutinai sudrebinsiu ne tik žemę, bet ir dangų taipgi. Šitą apaštalas aiškina šiaip: 

“Bet tas [pareiškimas]: Dar kartą reiškia sudrebintųjų daigtų perkēlimą, nes jie yra padirbti [netikri, suklastuoti, pamēgžiojantys], taip kad tik nesudrebintieji daigtai [vien tikri, teisingi daigtai] pasiliktų. 

Todel matydami, kad mes gausime karaliją, kuri negalēs buti sudrebinta, tvirtai prisilaikykime tos malonēs, per kurią galime tarnauti Dievui tinkamu nusižeminimu ir nuolankumu, nes [kaip yra parašyta] musų Dievas yra naikinančia ugne.”

     Taigi matome, kad audra apaštalas vaizduoja Viešpaties Dienos perversmus, kuriuos kitur jis ir kiti vadina symboliška ugnimi. Čia apkalbami tie patys įvykiai, kurie aprašomi po ugnies symbolu, butent—įšnaikinimas visų neteisybių iš tikinčiųjų tarpo, kaipo ir iš viso pasaulio—visų klaidų link Dievo planų, pobudžio ir žodžio, o taipgi visų klaidų esančių visuomeniškuose ir valdiškuose pasaulio reikaluose. [339] 

A dark night
of trouble
will precede the glorious brightness of the kingdom
of righteousness.

The Psalmist David vividly describes this Day
of Trouble.

     Žinoma, bus visiems geru dalyku, atsikratyti nuo tų išmislų, kurie pasiekē žmogų daugiausiai per jo paties išklaipytus palinkimus, o taipgi per gudrybes Šētono, to klastingojo teisybēs priešo; bet tokis nedorybių prašalinimas, atsieis visiems labai brangiai. Tai bus baisiai karšta ugnis, gašdinanti audra, tamsi nelaimių naktis, po kurios garbingai užšvis Teisybēs Karalija, kuri niekad nebus sudrebinta,--toji Tukstantmetinē diena, kurioje teisingumo saulē švies aiškume ir galybēje, laimindama ir gydydama sergantį ir mirštantį, bet atpirktą pasaulį. —Palyginkite Mal. 4:2 ir Mat. 13:43.

     Pranašas Dovidas, per kurio psalmes Dievas teikēsi tiek daug mums pasakyti apie Viešpatį Jo pirmame atējime, duoda mums keletą vaizdingų tos Nelaimių Dienos aprašymų, kuomet Jo garbingas karaliavimas bus apreikštas; tas pranašas taipgi vartoja visokius symbolus (pavyzdžius)—ugnį, audrą ir tamsybę—paeiliui ir pamainytinai visuose savo aprašymuose. 

     Taip pavyzdin, jis sako (Psal. 50:3): “Musų Dievas ateis ir netylēs: ugnis naikins prieš Jį, o labai didelē audra bus aplink Jo.” 

     Psalmēje 97:2-6 jis sako: “Debesys ir tamsa yra aplink Jį; teisingumas ir tiesa yra Jo sosto parama. Ugnis eina pirm Jo ir sudegina Jo priešus aplinkui. Jo žaibai apšviečia pasaulį; žemē mato juos ir išsigąsta. Kalnai sutirpsta lyg vaškas po Dievo akių, akyvaizdoje visos žemēs Viešpačio. Dangus [naujasis] apsako [tuomet] Jo teisingumą, o visi žmonēs mato Jo garbę.” 

     Psal. 46:6 sakoma: “Nusigando tautos ir pasijudino karalijos: Jis davē savo balsą, kad žemē sutirptų.” 

     Paskui vēl (Psal. 110:2-6): “Viešpatauk tavo priešų viduje... Viešpats po tavo dešinēs sutrupins karalius savo rustybēs dienoje. Jis teis tarp tautų ir lavonais pripildys žemę. Jis sutrupins [valdovų] galvas daugelyje žemių.” 

     Dar (Psal. 46:1-5). “Dievas [340] yra mušu apsauga;... todel mes nesibijosime, kuomet pasaulis [visuomenę] persimainys ir kuomet kalnai [karalijos] bus nušluoti į marių vidurį [pranyks minių sumišime], kad suuž ir susidrums [įnirš] jų vandenys, ir sudrebēs kalnai prieš jų galę... Dievas gelbēs ja [Nuotaką, tikintį “mažajį burelį”] ankstybame ryte.” 

     To pat psalmo 6-10 eilutēse tas pats įvykis nupasakotas kitokiais symbolais (pavyzdžiais): “Nusigando žmonēs ir sujudo karalijos: Jis davē savo balsą išgirsti, kad tirpsta žemē [visuomenē]. Galybių Dievas yra su mumi, Jokubo Dievas yra musų tvirtove.” 

     “Naujoji žemē” ir naujoji tvarka bei visuomenēs sutvarkymas išaugštins Dievą ir Jo įstatymus, kaipo augščiausią ir visavaldančią jiegą.

     Kitas pareiškimas, paradantis, kad Viešpaties Diena bus dideliu sumišimu ir sunaikinimu visokios rušies nedorybių (tik ne tikruoju žemēs sudeginimu) yra paduotas paskutinēje Biblijos symboliškoje pranašystęje. 

     Kalbant apie tą laiką, kuriame Viešpats, savo didžioje galybēje, paims karaliavimą, audra ir ugnis yra taip aprašyta: “Ir tautos yra įniršusios, ir atējo Tavo rustybē.” (Apr. 11:17, 18) 

Ir vēl: “Ir iš Jo burnos išlindo abipusiai aštrus kardas, kad juomi užgautų tautas: ir jis valdys jas geležinia lazda: ir mindžioja jis Visagalio Dievo baisios rustybēs vynyčia... 

Ir aš mačiau [symbolišką] žvērį, ir atējo žemēs karaliai su jų armijomis, kad karaliauti prieš jį sēdintį ant arklio ir prieš jo armiją. 

Ir žvēris buvo paimtas ir su juo netikras pranašas... Juodu buvo [341] įmestu gyvais į ugnies ežerž, siera degantį.”—Apr. 19:15, 19.

The variety of symbols helps us appreciate the various features of the Day of the Lord.

     Dabar pastebime tik, kad didysis symbolinis karas ir čia apipasakotoji žemēs pjutis užbaigianti dabartiną amžių ir pradedanti Tukstantmetinį Amžių (Apr. 20:1-3), yra tik kitokiais symbolais, reiškiančiais tuos pačius didžius ir perversmingus įvykius, symboliškai vadinamus kitur ugnia, audra, drebējimu ir [...]. 

     Minimi Apreiškime karo ir vynyčios pavyzdziai visiškai sutinka su Joelio 2:9-16 ir Izajaus 13:1-11 pranašystēmis, kuriose aprašomi tie patys įvykiai irgi tais pačiais pavyzdžiais. Symboliškų pavyzdžių įvairumas prigelbsti mums aiškiau įvertinti tos didēs ir žymios Viešpaties Dienos ypatybes.

Pride
on the
one side-- Ignorance
and bigotry
on the other

DABARTINAS STOVIS.

     Paliksime nuošaliai pranašų pareiškimus apie tą Dieną, kad smulkiau peržvelgti dabartiną išvaizdą šio pasaulio reikalų, kuriuos matome dabar besirengiančiais į greitai besiartinantį susirēmimą—į surirēminą, kuris, pasiekęs savo augščiausio laipsnio, turēs buti trumpu, nes kitaip žmonijos veislē taptų išnaikinta. 

     Šio karo abi kariaujančios pusēs jau matomos: turtai, pasiputimas (arogancija) ir puikybē stovi vienoje pusēje, o abelnasai skurdas, tamsumas, dievašninkystē ir aštrus neteisybēs atjautimas stovi kitoje pusēje. Abi pusi, saumyliškų palinkimų varomi, dabar organizuoja (tvarko) savo pajiegas visame pasaulyje. 

     Kur tik mes teisybe apšviestomis savo akimis pažiurēsime, tai visur pamatysime, kad juros ir bangos jau užia ir blaškosi ir putoja prieš kalnuotus krantus, kas apsireiškia anarkistų gązdinimuose ir pasikēsymuose, [342] bei nepasitedkinančiųjų skaičiaus nuolačiame didējime. 

     Mes matome taipgi, kad trynimaisi tarp įvairių visuomenēs rušių ar elementų greitai eina prie laipsnio, kurį aprašo pranašai, kuomet žemē (visuomenē) užsidegs ir elementai sutirps ir sutrupēs visapusiškai padidējusiame karštyje.

The two rival parties --
wealth
and poverty