|
Studijavimas 1 Pasaulio Nuodēmēs Naktis Pasibaigs Linksmybēs Rytu
|
| ––Verksmo Naktis ir Linksmybēs Rytas. –– Du Teisybēs Jieškojimo Budąi. –– Budąs, Kurį Čia Apkalbēsime. –– Šio Veikalo Tikslas. –– Skirtumas Tarp Šventraščio Pagarbaus Studijavimo ir Pavojingos Spekuliacijos Įpročio. –– Pranašavimų Tikslas. –– Dabartinis Religinis Pasaulio Stovis, žiurint iš Dviejų Pusių. –– Egipto Tamsybē. –– Prižadų Vaivorykštē. –– Takas Teisingojo Progresuoja. – Didžiosios Be-dievybēs Priežastis. –– Reformacija. –– Toji Pat Priežastis Vēl Trukdo Pažangą. –– Žinotēs Tobulumas Nēra Tai Praeities, bet Ateities Dalyku |
|
[11]
Šios studijavimų serijos užvardinimas – ”Dieviškasis Amžių Planas,” primena mums dieviškojo patvarkymo pirmyneigą, išanksto Musų Dievo tvarkingai nustatytą. Mes tikime, kad dieviškojo mokslo apreiškimai galima matyti ir gražiais ir tvarkiais vien tik žiurint šiuo, o ne
kitokiu žvilgsniu.
Laikas, kuriame buvo leista nuodēmē, buvo žmonijos tamsi naktis, kuri niekad nebus užmiršta; bet garbingoji teisingumo ir dieviskošios malonēs diena, Mesijaus, kuris, kaipo Teisybēs Saulē, užtekēs ir švies pilnai ir aiškiai į visus ir ant visų, teikdamas gydymą ir palaimą, daugiau, negu atsvers baisenybes anosios verksmų, dusavimų, skausmų, ligų ir mirčių nakties, kurioje vaitojantis pasaulis taip ilgai Išbuvo. ”Verksmai gali tęstis pernaktį, bet ryte ateina linksmybē.” – Psal. 30:6 |
What is the world waiting for? |
[12]
Nors
visas pasaulis vaitodamas ir skausmuose kankindamasis laukia, ilgisi ir
tikisi Tos Dienos, vadinamos Aukso Amžium,
vienok žmonēs grabinēja
patamsēmis, nes nežino
Didžiojo Jehovos maloningųjų
tikslu. Bet jų
augščiausios svajonēs
apie toki Amžių
toli nesiekia to, koks Ištikrujų
tasai Amžius bus.
Didysis Tvērējas rengia “skanią, puotą,” kuri nustebins jo sutvērimus, nes bus duota daug daugiau, negu jie galētų reikalauti ar tikētis. Ir savo nustebusiems sutvērimams, žiurintiems į Dievo malonēs ilgį ir plotį, augštį ir gelmę, viršijančią, visus pasitikējimus, Jis sako:
|
|
Nors
šiame veikale mes stengsimēs,
o tikimēs, kad tas mums pasiseks, išdēstyti
prieš įdomaujantį ir bešalį
skaitytojį Dievo planus liečiančius
ir išaiškinančius Jo darbų
praeitį, dabartį
ir ateitį tvarkingesniu, gražesniu
ir protingesniu budu, negu abelnai yra suprantama, vienok autorius griežtai
pareiškia, kad šis
veikalas nēra kokio nepaprastojo
protingumo, ar gabumo tvariniu.
Yra tai Teisybēs Saulēs šviesa šiame Tukstantmetinēs Dienos ryte, kuri nušviečia šiuos ”dabartinēs tiesos” dalykųs, nes jau laikas, kad juos pažintu teisingieji, t. y. tyros širdies žmonēs. |
|
Skepticizmui
(abejojimui visame) pribrendus, net patys tikrosios religijos pamatai, ir teisybēs pamatai yra tankiai statomi abejonēn
net ir protingai protaujančiųjų.
Mes stengēmēs ganētinai nušviesti tą pamatą, ant kurio visas tikējimas privalo stovēti, – butent Dievo Žodį, kad davus užsitikējimo ir įsitikrinimo jame net tiems, kurie yra netikinčiais.
Taipgi stengēmēs tą aiškinti tokiu budu, kad atsišaukti stačiai į protą, kuris galētų priimti tuos [13] aiškinimus už pamatą. Paskiaus mes stengēmēs pastatyti ant to pamato. Šventraščio mokinimą tokiu budu, kad, ant kiek tas galima, net paprastasai žmogaus protavimas galētų jį visapusiškai apsvarstyti ir suprasti sulig savo pajiegų. |
A plan consistent with God’s character and harmonizing conflicting Scriptures |
Įsitikinę,
kad Šventraštis atskleidžia pastovų ir tvarkų planą,
kuris, kuomet suprastas, patsai siulosi kiekvienam apšviestam sąprotavimui, išleidžiame šį veikalą pasitikēdami, kad jis bus vadovēliu
tiems, kurie studijuoja Dievo Žodį, ir
pravesdami eiles minčių, kurios
sutinka vienos su kitomis ir su įkvēptuoju
Žodžiu.
Tie, kurie pripažista Bibliją už apreiškimą Dievo planų – o ypač į tuos mes čia kalbēsime – be abejonēs pripažins, kad jei Biblijos mokslas yra Dievo įkvēptas, o imamas pilnumoje, tada turi reikšti tvarkingą, planą, neprieštaraujantį sau nei savo dieviškajam autoriui. Musų, kaipo teisybēs jieškotojų, tikslu privalo buti pilnas ir tvarkus pažinimas Dievo pareikštojo plano. O šio mes, kaipo Dievo vaikai, turime tiesos tikētis, nes yra pažadēta, kad teisybēs dvasia mus ves į visą teisybę. – Jono 16 :13. |
1. Investigate all
religious beliefs |
Kaipo
tyrinētojai, mes turime atvirais
mums du budu. Vienas – tyrinēti
visas pažvalgas, kokias yra pareiškusios
visokios bažnytinēs sektos, ir imti
iš kiekvienos tik tą, kas mums išrodys
teisybę. Bet tas butų begalis
darbas.
To budo prisilaikydami mes sutiktume sunkumus tame, kad jei musų nuomonē butų suvelta, ar išsikraipiusi, ar musų prietarai butų palinkę kurion nors pusēn – o kieno jie nēra palinkę? – tai mes neįstengtume padaryti gero rankiaus ir galētume priimti klaidas, o atmesti teisybę. Taip pat mes, jei pasirinktume tajį budą, daug prarastume, nes tiesa yra pirmyneivē, šviečia vis daugyn ir daugyn tobulybēs dienon tiems, kurie jos jieško ir jos šviesoje vaikščioja, kuomet visokių tikējimų visokios sektos nuolat stovi toje pat vietoje, kurioje buvo prieš šimtmečius pastatytos. |
|
O [14] kiekviena jų turi kai kurias paklaidas, nes kiekviena tuluose svarbiuose dalykųose priešinga yra viena kitai. Todel tasai budąs vestų tik į begalo neaiškią ir klaidingą painiavą. – Antrasai budąs – tai nukreipti musų mintis nuo visų prietarų ir įsitēmyti, kad niekas negal žinoti apie Dievo planus daugiau, negu paties Dievo yra Jo Žodžiu pareikšta, ir kad tas yra duota tik turintiems tyrą ir nųžemintą širdį; mes, kaipo toki, rimtai ir ištikimai jieškantys Jo vadovavimų ir nurodymų, seksime Didžiojo Autoriaus nurodymais prie tokio supratimo, kokis tikrai turi buti naudojantēs visomis Dievo dovanotomis priemonēmis. Žiur. Efez. 4:11-16. |
|
Šios tai
rušies tyrinētojams ir yra pašvenčiamas šisai veikalas, kaipo vadovēlis. Jame, kaip bus matoma, vaduosimēs
vien Šventraščiu; svietiškosios istorijos stversimes
tik atsitikimuose, kuomet reikes išparodyti Šventraščio pasakymų išsipildymą.
Naujųjų teologų pareiškimam neduodame jokios svarbos, o taipgi aplenkiame mokinimus senoviškųjų, taip vadinamų, bažnyčios tēvų. Tiesa, daugelis jų mokino sutinkamai su mintimis šiame veikale išreikštomis, bet mes manome, kad kaip dabar, taip ir visais laikais butų papraščiausia žmogaus klaida tikēti kai kurioms doktrinoms (mokinimams) tik todel, kad kiti joms tikējo, ar turējo pasitikējimo. Tas yra vaisingiausia klaidų priežasčia, kadangi daug gerų žmonių tikējo ir mokino klaidingąi, turēdami visiškai gryną sažinę. (Darbai Apašt. 26: 9.) Tiesos jieškotojai privalo nusikratyti visų tradicijinių nuomonių ir jieškoti žinotēs pačiame teisybēs šaltinyje – Dievo Žodyje. Jokis tikējimiškas mokslas negali turēti mažiausios svarbos, jei jisai neveda tiesos jieškotojo prie to šaltinio. |
|
Nors
net prie aplamo ir skubaus visos Biblijos ir jos mokinimų peržiurējimo šisai veikalas
yra permažas, bet suprasdami reikalo skubotumą musų
dienose, mes pasistengēme patiekti turinį tiek [15] trumpa, kiek apkalbamojo dalyko
svarbumas galējo leisti.
Matome reikalingu priminti susidomējusiam tyrinētojui, kad paviršutinē šio veikalo peržvalga nesuteiks jam jokios naudos jieškojime sumanytojo plano jiegos ir suderinimo bei čia minimų Sventrascio priparodymų. Mes čia stengiamēs išdēstyti įvairias teisybēs nuotrupas ne tik tokia kalba, bet ir tokioj tvarkoj, kad visokių rušių skaitytojai lengvai sugriebtų nuovoką apie apkalbamąjį dalyką ir jo eiseną. |
|
Jei
nuodugniam ir aiškiam kokio nors mokslo
supratimui yra reikalingas tvarkus ir gilus studijavimas, tai tas ypač
reikalingas yra Dievo apreiškimų
mokslo studijavime.
O šiame veikale tas dvigubai reikalinga, kadangi greta to, jog čionai yra specialiai apkalbama dieviškai apreikštosios tiesos, yra dalykas tyrinējamas, ant kiek mums žinoma, iš visiškai skirtingų pusių, negu kad kituose veikaluose. Mes nemanome atsiprašinēti už svarstymą daugelio dalykų, kuriuos krikščionys paprastai aplenkia, kaip va: Musų Viešpaties atējimas, Senojo ir Naujojo Testamento pranašystēs bei simbolizmą, ir daug kitų. Joki teologijos (dievamokslio) tvarka negali buti siuloma nei priimtina, jei ji aplenkia ar praleidžia svarbiausius įvykius Šventraščio moksle. Tikimēs, kad šiuo veikalu išparodysime didelį skirtumą tarp rupestingo, blaivaus ir atydaus pranašyščių ir kitų Šventraščio dalių tyrinējimo šviesoje istoriškųjų įvykių, kad gavus išvadas priimtinas ir paprastamjam tyrąm protui, ir tarp paprastojo abelnos spekuliacijos įpročio, kuris, kuomet bandomas pritaikyti prie dieviškųjų pranašysčių pasidaro nesuvaldomas ir išsiskleidžia nesugaudomose teorijose ir tuščiose svajonēse. Tie, kurie įpuola į šį pavojingą paprotį, paprastai virsta į pranašus (?), o ne į pranašystēs tyrinētojus. |
|
 |
Nēra garbingesnio
ir daugiau garbēn keliančio darbo, kaip rimtas
studijavimas Dievo apreiškimų [16] – ”tų dalykų,
į kuriuos angelai nori pažiurēti.” (1 Pet. 1:12.) Jau patsai faktas, kad Dievo Išmintis suteikia pranašystes ateičiai, kaip ir pareiškimus dabarciai ir praeičiai, savaimi parodo, kad Jehova nepagiria kai kurių savo vaikų paikystēs, kurie pasiteisindami iš savo nežinotēs ir apsileidimo Dievo Žodžio supratime, sako: ”Kiekvieno žmogaus išganymui užtenka to, kas yra pasakyta Mateušo penktajame skyriuje.” |
To acquaint the child of God with his Father’s plans |
Taipgi
mes nemanome, kad pranašystēs buvo daromos vien
tam, kad patenkinti musų žingeidavimą apie ateitį. Pranašystēs, matomai, buvo
skelbiamos, kad supažindinti Dievo vaikus su jų Tēvo planais,
kad patraukti jų domę ir jausmus link tų
planų ir, kad duoti jiem galimybēs prisitaikyti prie dabarties
ir ateities dieviškuoju žvilgsniu.
Taip susidomējusieji Dievo darbais gali Jam tarnauti ne vien dvasioje, bet ir supratime, ir tai ne kaipo tarnai, bet kaipo vaikai ir paveldējai. Supratimas to, kas bus, atsveria jiems tą, kas dabar yra. Atydaus tyrinējimo pasekmēs negalēs buti kitokiomis, kaip sustiprinimu tikējimo ir palinkimų į šventenybę. |
|
Nepažinojimas Dievo plano sutvarkyto pasaulio išgelbējimui nuo nuodēmēs ir jos sekmių, ir klaidingoji nuodēmē apie tą, kad esančioji iš vardo bažnyčia, dabartiniame savo stovyje, yra vienatinē agentura to tikslo pasiekimui bei šiandieninis pasaulio stovis po Evangēlijos skelbimo per beveik devynioliką šimtmečių, privalo sukelti rimtų abejonių svarstančiame prote. |
Is the church’s mission to convert the world? |
O tokias abejones nelengva prašalinti kuom nors mažai panašum į teisybę. Ištikrųjų kiekvienam protaujančiam
žiurovui turi vienas šių dviejų dalykų buti aiškiai įmatomu: Ar kad bažnyčia yra padariusi didelę klaidą,
pasitikēdama, kad šiame amžiuje ir dabartiniame savo stovyje ji turējo
pasaulį išganyti, ar kad Dievo planai visiškai likosi neįvykinti.
Kurią pažvalgą dabar paimsime už teisingą?
Daugelis jau priēmē, o daugelis, be [17] abejo, dar priims antrąją ir tuomi padaugins netikinčiųjų eiles kaip slaptai, taip ir atvirai. Tų puolančiųjų pagalbai ir yra šis veikalas pavedamas. |
| Aštuonioliktame puslapyje mes paduodame piešinį ”Londono Misijonierių Draugijos” atspaustą, o paskiaus Suvienytose Valstijose ”Presbiterijoniu Moterų Misijų Tarybos” išleistą, užvardytą ”Nebylus Atsišaukimas Delei Užsienių Misijų.” Tasai piešinys pasakoja mums liudną, pasaką apie vienu vardu pavadintų po visu dangumi sutvērimų – žmonių – tamsumą ir nežinotę, sulig kurios mes turime buti išganytais. |
|
Piešinys Parodantis tikrą żmonijos skaitlių
|
|
Relative Percentages |
||||||||||||||||||||||||
|
|||||||||||||||||||||||||
Nearly 2/3 of the world’s population are still heathen
|
Chicagos laikraštis ”The Watchman”, Y.M.C.A. leidžiamas, atspaudē ta piešinį ir parašē:
”Kai kurių nuomonēs apie dvasinį svieto stovį yra labai ukanotos ir neaiškios. Mes girdime apie garbingai stumiamas pirmyn darbuotes namieje ir užsieniuose, apie naujas misijonierių pastangas į visas puses, apie priēmima, evangēlijos tai vienoje, tai kitoje šalyje ir apie didžiules pinigų sumas išleidžiamas jos plētimui; iš to mes suprantame, kad yra daroma atatinkamų pastangų skleisti evangēliją tarp visų žemēs tautų. ”Yra apskaitliuojama, kad šiais laikais žemes gyventoju (žmonių) yra 1,424,000,000, bet, pažiurēję piešinin, matome, kad daugiau negu pusē, beveik du trečdaliu visos žmonijos yra pilnais stabmeldžiais, o likusieji žmonēs daugumoje yra ar tai Mahometo pasekējais, ar tai nariais tų didžiųjų priešdieviškųjų bažnyčių, kurių tikējimas yra beveik vien apkrikštytoji stabmēldyste ir apie kurias beveik negalima pasakyti, kad jos laikosi ar mokina Kristaus mokslo. ”Mes žinome, kad net iš tų 116 milijonų pasivadinusiųjų protestonais didelē dalis Vokietijoje, Anglijoje ir šioje šalyje yra įpuolusi į bedievybę – į tamsybē, jei galima taip pasakyti, didesnę už stabmeldystę, – ir kiek daug yra apjakusių prietarais bei paskendusių didžiausiame apsileidime. ”Taigi, kuomet žydų 8 milijonai [19] vis dar nepripažista Jezaus Nazariečio ir kuomet 300 milijonų tų, kurie nešioja Jo vardą, yra atsimetę iš jo tikējimo, kiti 170 milijonų lenkiasi prieš Mahometą, o didelē visos žmonijos didžiuma ir po šiai dienai garbina pagalius ir akmenis, savo protēvius, savo mirusius didvyrius, ar net ir patį velnią; visi tokiu, ar kitokiu budu garbina sutvērimus, o ne sutvertoją, kuris yra Dievu virš visų ir garbintinas amžinai. Ar to dar neužtenka sugraudinti kiekvieno teisingai mintijančio krikščionio širdį?” |
 |
Ištikro, tai liudnas paveikslēlis. Ir nors piešinys parodo skirtumo šešēlius tarp pagonų, mahometonų ir žydų, bet juk jie visi yra
Kristaus neišpažintojais. Kai kas gali pamanyti, kad piešinyje prieškrikščioniškoji dalis yra pertamsi, perdidelē, bet mes
manome atvirkščiai.
Jame parodyta krikščionybē šviesiausiają spalva, kiek tas galima. Pavyzdin, vieta paskirta jame 116,000,000 protestonų yra daug viršijanti jų tikrąjį skaičių. Mes manome, kad šešiolika milijonų beveik bus arčiausioji skaitmena visiems užaugusiems bažnyčios nariams, o vienas milijonas, beabejonēs, ar tik ne viršys skaitmenos to ”mažojo burelio”, to, kuris ”pašvęstas Jezuje Kristuje” ir kuris vaikščioja ne pagal kuną, bet pagal dvasią.” Reikia nepamiršti, kad bažnyčios narių didelē dalis, visuomet apskaitliuojama spēliojimais, susidaro iš mažų vaikų ir kudikių. Ypač tas yra daroma Europoje, kur kudikiai yra įskaitomi į bažnyčios narius jau nuo pat užgimimo. |
Is there hope
for past multitudes? |
Bet šio paveikslēlio tamsumas dar neparodo to viso tamsumo, kokį sudaro nupuolusioji žmonija. Paveikslēlis
parodo tik dabar gyvenančias gentkartes. Bet kuomet mes pamislijame apie tą, kad šimtmetis po šimtmečio per šešis tukstančius metų nušlavē šalin nesuskaitomas daugybes žmonių, kurie beveik visi buvo
paskendę tokioje nežinioje ir [20] nuodēmēje, tai kokis tad pasidaro tamsus vaizdas! Žiurint abelnuoju žvilgsniu, tai tikrai baisus paveikslas. Visoki šiu dienų tikējimai mokina, kad visi tie žmonių bilijonai tik dēlei nežinojimo to vardo, kuriuomi mes turime buti išganytais, eina tiesiu keliu į amžinas kančias; negana to – visi anie 116.000,000 protestonų, išskiriant vos keletą šventųjų, yra paskirti tam pačiam likimui. Ne dyvai tad, kad visi tie, kurie tiki į tokius baisius dalykųs Jehovos planuose ir tiksluose, uoliai remia misijonierių žygius. Reik dar stebētis, kad jie negauna pakvaišimo. Ištikrujų taip tikintiems ir prieinantiems prie tokių išvadų, gyvenimas negali duoti jokių linksmybių, o kiekvienas aiškesnis gamtos apsireiškimas turi nykti liudēsio ukuose. |
| What is the fate of the heathen? | Įrodymui, kad mes nesuklydome apie ”Ortodoksiją” (Tiesatikystę) linkmēje pagonų likimo, mes čia paduosime ištrauką iš knygutēs ”Nebylus Atsišaukimas Dēlei Užsienių Misijų”, kurioje ansai piešinys buvo atspaustas. Jos uzbaigiamasai sakinys yra toks: ”Skelbkite evangeliją didžiosios užsieniu tautose, tam tukstančiui milijonų žmonių, kurių 100,000 miršta kasdien desperacijoje, nepažinoję Kristaus.” |
|
Nors
šis yra ir labia liudnas vaizdas, kaip
jį mums vaizduoja visoki tikējimai, vienok Šventraštis skelbia mums šviesesnį vaizdą, kurį mes šiame veikale stengsimēs išaiškinti. Remdamiesi žodžiu,
mes negalime tikēti, kad Dievo Didysis Planas žmonijos išganymui buvo skirtas, ar bus kada skirtas
nepasisekimui.
Kiekvienam susirupinusiam Dievo kudikiui bus malonu išgirsti, kad pranašas Izajus nuspējo šį dalykų stovį ir jo pataisymą, sakydamas: |
|
”Štai tamsybē apdengia žeme, o didžioji tamsybē – visus žmonēs; bet Viešpats iškils ties tavim, o Jo garbē bus ant tavęs matoma. Ir pagonys [stabmeldžiai] ateis Į tavo šviesa.” (Izaj. 60:2, 3.) |
[21] Šita pranašystē paduoda prižadų vaivorykštę, kuri išblaško šitą didį tamsumą: ”Ir pagonys [viso pasaulio tautos] ateis į tavo šviesa.” Besitęsiantis skurdas ir pasaulio tamsybē bei lēta tiesos pažangą buvo tikra paslapčia ne vien bažnyčiai, bet ir patsai pasaulis žinojo ir jautē tą stovį. Lyg anoji Egipto tamsybē, ši buvo tokia tamsybe, kurią galima jausti. Šio įrodymui prašome įsigilinti į čia paduodamų eilių dvasią. Eiles paēmēme iš Philadelphijos žurnalo. Iš rašytojo minties, matomai, dieviškosios teisybęs spinduliai išeiną iš Dievo Žodžio, dar neišvarē abejonių ir liudēsių, kuriuos padidino visokių tikējimų mokslai : |
|
| Tokia palaima dabar jau pasauliui ateina per dieviškų tikslų atskleidimą, ir dieviškojo Žodžio išaiškinimą, kurios palaimos ir apreiškimo dalia ir šis veikalas, mes tikimēs, yra. | ||
Lamplighter |
Tie, kurie atmes į šalį visus žmogiškus prietarųs ir pašvęs savo laiką, Šventraščio tyrinējimui, ne išskiriant nei protavimo, kurį pats Dievas liepia mums vartoti (Izaj. 1:18.),
suras, kad palaimintoji prižadų vaivorykštē siekia dangų. Klaidingą yra nuomonē, kad tie, kurie neturi jokio tikējimo
ir iš jo išeinančio išteisinimo, galēs aiškiai suprasti tiesą: ji ne tokiems yra!
[23] Dievo kudikiui yra prirengtas žiburys, kurio šviesa išsklaido tamsumos didžiumą nuo jo tako.
Vienok tik ”teisingojo takas yra kaipo šviesa, kuri šviečia vis daugiau ir daugiau iki tobulosios dienos.” (Priež. 4:18.) Ištikrųjų nēra nei vieno teisingo, ”Nēra jokio teisingojo, ne, nei vieno.” (Rom. 3:10) ; čia minima apie rusį tų, kurie yra ”teisingi tikējime.” |
|
Patriarchs, prophets, apostles and saints have walked in increasing light |
Tik šita rušis turi privilegiją vaikščioti tuoju taku, kuris šviečia
daugiau ir daugiau, į pažinimą ne vien tik dabar išsiaiškinančių Dievo planų, bet ir į ateinančių dalykų. pažinima. Nors tas tiesa, kad
kiekvieno atskiro tikinčiojo takas yra šviesus, vienok išimtinas šio pasakymo pritaikymas yra skiriamas tik teisingųjų rušiai.
Patriarkai, pranašai, apaštalai ir senovēs, kaip ir dabartinių laikų šventieji vaikščiojo to tako didējančioje šviesoje; o toji šviesa vis didinsis toli už dabarties - ”iki tobulosios dienos.” Tai yra nesibaigiantis takas ir nesibaigianti bei didējanti šviesa iš Dieviškojo Paliepimo, šviečiančio, kuomet ateina laikas. |
|
|
Todel ”Linksminkitēs Viešpatyje jus, teisingieji,” laukdami šio pažadējimo išsipildant. Daugelis turi taip mažai tikējimo, kad
nelaukia daugiau šviesos, o dēlei jų netikējimo ir apsileidimo, jie
paliekami sēdēti tamsumose, kuomet jie butų galēję vaikščioti vis didējančioje šviesoje.
Dievo Dvasia, duotoji vesti bažnyčią į teisybę, paims parašytuosius dalykųs ir parodys juos mums; virš to, kas yra parašyta, mums žinoti nereikia, nes Šventas Raštas gali supratusius nuvesti į išganymą per tikējimą, kuris yra Kristuje Jezuje. - 2 Tim. 3:15. |
||
"The morning cometh"
|
Nors tas yra tiesa, kad ”Tamsybēs apdengia žemę, o
didžioji tamsybē visus žmones,” vienok pasaulis ne
visuomet pasiliks tame stovyje. Mes esame užtikrinti, kad ”ateis rytas.” (Izaj.
21:l2.) [24]
Kaip dabar Dievas leidžia saulei šviesti teisiems ir neteisiems, taip ir Teisybēs Saulē Tukstantmetinēje Dienoje švies viso pasaulio gerovei ir ”apšvies visus paslēptus tamsoje daigtus.” (1 Kor. 4:5.) Ji išsklaidys kenksminguosius nedoros garus ir teiks gyvybę, sveikatą, ramybę ir džiaugsmą. |
|
Jewish hope
|
Pažiureje į praeitį, mes pamatysime, kad šviesa spindējo labai silpnai. Praējusių amžių |
