Studijavimas 1

Pasaulio Nuodēmēs Naktis Pasibaigs Linksmybēs Rytu


––Verksmo Naktis ir Linksmybēs Rytas. –– Du Teisybēs Jieškojimo Budąi. –– Budąs, Kurį Čia Apkalbēsime. –– Šio Veikalo Tikslas. –– Skirtumas Tarp Šventraščio Pagar­baus Studijavimo ir Pavojingos Spekuliacijos Įpročio. –– Pranašavimų Tikslas. –– Dabartinis Religinis Pasaulio Stovis, žiurint iš Dviejų Pusių. –– Egipto Tamsybē. ––  Prižadų Vaivorykštē. –– Takas Teisingojo Progresuoja. Didžiosios Be-dievybēs Priežastis. –– Reformacija. ––­ Toji Pat Priežastis Vēl Trukdo Pažangą. –– Žinotēs Tobulumas Nēra Tai Praeities, bet Ateities Dalyku

 

wpe5AF.jpg (2183 bytes)
"Joy cometh
in the Morning."
Psalms 30:5

     [11] Šios studijavimų serijos užvardinimas ”Dieviškasis Amž Planas, primena mums dieviškojo patvarkymo pirmyneigą, išanksto Musų Dievo tvarkingai nustatytą. Mes tikime, kad dieviškojo mokslo apreiškimai galima matyti ir gražiais ir tvarkiais vien tik žiurint šiuo, o ne kitokiu žvilgsniu

     Laikas, kuriame buvo leista nuodēmē, buvo žmonijos tamsi naktis, kuri niekad nebus užmiršta; bet garbingoji teisingumo ir dieviskošios malonēs diena, Mesijaus, kuris, kaipo Teisybēs Saulē, užtekēs ir švies pilnai ir aiškiai į visus ir ant visų, teikdamas gydymą ir palaimą, daugiau, negu atsvers baisenybes anosios verksmų, dusavimų, skausmų, ligų ir mirčių nakties, kurioje vaitojantis pasaulis taip ilgai Išbuvo.

Verksmai gali tęstis pernaktį, bet ryte ateina linksmybē.” Psal. 30:6

PKGoldenAge.jpg (7440 bytes)

What is the world waiting for?

    [12] Nors visas pasaulis vaitodamas ir skausmuose kankindamasis laukia, ilgisi ir tikisi Tos Dienos, vadinamos Aukso Amžium, vienok žmonēs grabinēja patamsēmis, nes nežino Didžiojo Jehovos maloningųjų tikslu. Bet augščiausios svajonēs apie toki Amžių toli nesiekia to, koks Ištikrujų tasai Amžius bus. 

    Didysis Tvērējas rengia “skanią, puotą,” kuri nustebins jo sutvērimus, nes bus duota daug daugiau, negu jie galētų reikalauti ar tikētis. Ir savo nustebusiems sutvērimams, žiurintiems į Dievo malonēs ilgį ir plotį, augštį ir gelmę, viršijančią, visus pasitikējimus, Jis sako:

”Mano mintys nēra jusų mintimis, neigi jusų keliai nēra mano keliais, sako Viešpats

nes kaipo dangus yra augščiau žeme, taip mano keliai yra augščiau jusų kelius ir mana mintys augščiau jusų mintis. Izaj.55:8, 9.


StarSunA.jpg (1891 bytes)
The Sun of Righteousness reveals "present truth" now due.

    Nors šiame veikale mes stengsimēs, o tikimēs, kad tas mums pasiseks, išdēstyti prieš įdomaujantį ir bešalį skaitytojį Dievo planus liečiančius ir išaiškinančius Jo darbų praeitį, dabartį ir ateitį tvarkingesniu, gražesniu ir protingesniu budu, negu abelnai yra suprantama, vienok autorius griežtai pareiškia, kad šis veikalas nēra kokio nepaprastojo protingumo, ar gabumo tvariniu. 

    Yra tai Teisybēs Saulēs šviesa šiame Tukstantmetinēs Dienos ryte, kuri nušviečia šiuos dabartinēs tiesos” dalykųs, nes jau laikas, kad juos pažintu teisingieji, t. y. tyros širdies žmonēs.


What is a reasonable foundation for faith?

    Skepticizmui (abejojimui visame) pribrendus, net patys tikrosios religijos pamatai, ir teisybēs pamatai yra tankiai statomi abejonēn net ir protingai protaujančiųjų. Mes stengēmēs ganētinai nušviesti tą pamatą, ant kurio visas tikējimas privalo stovēti, butent Dievo Žodį, kad davus užsitikējimo ir įsitikrinimo jame net tiems, kurie yra netikinčiais. 

    Taipgi stengēmēs tą aiškinti tokiu budu, kad atsišaukti stačiai į protą, kuris galētų priimti tuos [13] aiškinimus pamatą. Paskiaus mes stengēmēs pastatyti ant to pamato. Šventraščio mokinimą tokiu budu, kad, ant kiek tas galima, net paprastasai žmogaus protavimas galētų jį visapusiškai apsvarstyti ir suprasti sulig savo pajiegų.


Objective:

A plan consistent with God’s character and harmonizing conflicting Scriptures

    Įsitikinę, kad Šventraštis atskleidžia pastovų ir tvarkų planą, kuris, kuomet suprastas, patsai siulosi kiekvienam apšviestam sąprotavimui, išleidžiame šį veikalą pasitikēdami, kad jis bus vadovēliu tiems, kurie studijuoja Dievo Žodį, ir pravesdami eiles minčių, kurios sutinka vienos su kitomis ir su įkvēptuoju Žodžiu

    Tie, kurie pripažista Bibliją apreiškimą Dievo planų o ypač į tuos mes čia kalbēsime be abejonēs pripažins, kad jei Biblijos mokslas yra Dievo įkvēptas, o imamas pilnumoje, tada turi reikšti tvarkingą, planą, neprieštaraujantį sau nei savo dieviškajam autoriui. 

    Musų, kaipo teisybēs jieškotojų, tikslu privalo buti pilnas ir tvarkus pažinimas Dievo pareikštojo plano. O šio mes, kaipo Dievo vaikai, turime tiesos tikētis, nes yra pažadēta, kad teisybēs dvasia mus ves į visą teisybę.  Jono 16 :13.


Methods of study:

1. Investigate all religious beliefs
or
2. Study God’s Word

    Kaipo tyrinētojai, mes turime atvirais mums du budu. Vienas tyrinēti visas pažvalgas, kokias yra pareiškusios visokios bažnytinēs sektos, ir imti iš kiekvienos tik tą, kas mums išrodys teisybę. Bet tas butų begalis darbas. 

    To budo prisilaikydami mes sutiktume sunkumus tame, kad jei musų nuomonē butų suvelta, ar išsikraipiusi, ar musų prietarai butų palinkę kurion nors pusēn o kieno jie nēra palinkę? tai mes neįstengtume padaryti gero rankiaus ir galētume priimti klaidas, o atmesti teisybę

    Taip pat mes, jei pasirinktume tajį budą, daug prarastume, nes tiesa yra pirmyneivē, šviečia vis daugyn ir daugyn tobulybēs dienon tiems, kurie jos jieško ir jos šviesoje vaikščioja, kuomet visokių ­tikējimų visokios sektos nuolat stovi toje pat vietoje, kurioje buvo prieš šimtmečius pastatytos.


Bible13StudentA.jpg (2641 bytes)

     O [14] kiekviena turi kai kurias paklaidas, nes kiekviena tuluose svarbiuose dalykųose priešinga yra viena kitai. Todel tasai budąs vestų tik į begalo neaiškią ir klaidingą painiavą.  Antrasai budąs tai nukreipti musų mintis nuo visų prietarų ir įsitēmyti, kad niekas negal žinoti apie Dievo planus daugiau, negu paties Dievo yra Jo Žodžiu pareikšta, ir kad tas yra duota tik turintiems tyrą ir nųžemintą širdį; mes,  kaipo toki, rimtai ir ištikimai jieškantys Jo vadovavimų ir nurodymų, seksime Didžiojo Autoriaus nurodymais prie tokio supratimo, kokis tikrai turi buti naudojantēs visomis Dievo dovanotomis priemonēmis. Žiur. Efez. 4:11-16.


Is there truth in tradition?


All religious teaching should guide the student to Scripture

Bible7GenevaA.jpg (3397 bytes)
Geneva Bible

    Šios tai rušies tyrinētojams ir yra pašvenčiamas šisai veikalas, kaipo vadovēlis. Jame, kaip bus matoma, vaduosimēs vien Šventraščiu; svietiškosios istorijos stversimes tik atsitikimuose, kuomet reikes išparodyti Šventraščio pasakymų išsipildymą

    Naujųjų teologų pareiškimam neduodame jokios svarbos, o taipgi aplenkiame mokinimus senoviškųjų, taip vadinamų, bažnyčios tēvų. Tiesa, daugelis mokino sutinkamai su mintimis šiame veikale išreikštomis, bet mes manome, kad kaip dabar, taip ir visais laikais butų papraščiausia žmogaus klaida tikēti kai kurioms doktrinoms (mokinimams) tik todel, kad kiti joms tikējo, ar turējo pasitikējimo

    Tas yra vaisingiausia klaidų priežasčia, kadangi daug gerų žmonių tikējo ir mokino klaidingąi, turēdami visiškai gryną sažinę. (Darbai Apašt. 26: 9.) 

    Tiesos jieškotojai privalo nusikratyti visų tradicijinių nuomonių ir jieškoti žinotēs pačiame teisybēs šaltinyje Dievo Žodyje. Jokis tikējimiškas mokslas negali turēti mažiausios svarbos, jei jisai neveda tiesos jieškotojo prie to šaltinio.


Thorough orderly study is necessary in the science of Divine revelation


Bible12StudentA.jpg (2662 bytes)

    Nors net prie aplamo ir skubaus visos Biblijos ir jos mokinimų peržiurējimo šisai veikalas yra permažas, bet suprasdami reikalo skubotumą musų dienose, mes pasistengēme patiekti turinį tiek [15] trumpa, kiek apkalbamojo dalyko svarbumas galējo leisti.

    Matome reikalingu priminti susidomējusiam tyrinētojui, kad paviršutinē šio veikalo peržvalga nesuteiks jam jokios naudos jieškojime sumanytojo plano jiegos ir suderinimo bei čia minimų Sventrascio priparodymų. Mes čia stengiamēs išdēstyti įvairias teisybēs nuotrupas ne tik tokia kalba, bet ir tokioj tvarkoj, kad visokių rušių skaitytojai lengvai sugriebtų nuovoką apie apkalbamąjį dalyką ir jo eiseną.

    Jei nuodugniam ir aiškiam kokio nors mokslo supratimui yra reikalingas tvarkus ir gilus studijavimas, tai tas ypač reikalingas yra Dievo apreiškimų mokslo studijavime. 

    O šiame veikale tas dvigubai reikalinga, kadangi greta to, jog čionai yra specialiai apkalbama dieviškai apreikštosios tiesos, yra dalykas tyrinējamas, ant kiek mums žinoma, iš visiškai skirtingų pusių, negu kad kituose veikaluose. 

    Mes nemanome atsiprašinēti svarstymą daugelio dalykų, kuriuos krikščionys paprastai aplenkia, kaip va: Musų Viešpaties atējimas, Senojo ir Naujojo Testamento pranašystēs bei simbolizmą, ir daug kitų. Joki teologijos (dievamokslio) tvarka negali buti siuloma nei priimtina, jei ji aplenkia ar praleidžia svarbiausius įvykius Šventraščio moksle. 

    Tikimēs, kad šiuo veikalu išparodysime didelį skirtumą tarp rupestingo, blaivaus ir atydaus pranašyščių ir kitų Šventraščio dalių tyrinējimo šviesoje istoriškųjų įvykių, kad gavus išvadas priimtinas ir paprastamjam tyrąm protui, ir tarp paprastojo abelnos spekuliacijos įpročio, kuris, kuomet bandomas pritaikyti prie dieviškųjų pranašysč pasidaro nesuvaldomas ir išsiskleidžia nesugaudomose teorijose ir tuščiose svajonēse. 

    Tie, kurie įpuola į šį pavojingą paprotį, paprastai virsta į pranašus (?), o ne į pranašystēs tyrinētojus.


Bible10HandsA.jpg (2600 bytes)
    Nēra garbingesnio ir daugiau garbēn keliančio darbo, kaip rimtas studijavimas Dievo apreiškimų [16] ”tų dalykų, į kuriuos angelai nori pažiurēti.” (1 Pet. 1:12.)

    Jau patsai faktas, kad Dievo Išmintis suteikia pranašystes ateičiai, kaip ir pareiškimus dabarciai ir praeičiai, savaimi parodo, kad Jehova nepagiria kai kurių savo vaikų paikystēs, kurie pasiteisindami iš savo nežinotēs ir apsileidimo Dievo Žodžio supratime, sako: ”Kiekvieno žmogaus išganymui užtenka to, kas yra pasakyta Mateušo penkta­jame skyriuje.


Object of prophecy:

To acquaint the child of God with his Father’s plans

    Taipgi mes nemanome, kad pranašystēs buvo daromos vien tam, kad patenkinti musų žingeidavimą apie ateitį. Pranašystēs, matomai, buvo skelbiamos, kad supažindinti Dievo vaikus su jų Tēvo planais, kad patraukti jų domę ir jausmus link tų planų ir, kad duoti jiem galimybēs prisitaikyti prie dabarties ir ateities dieviškuoju žvilgsniu.

   Taip susidomējusieji Dievo darbais gali Jam tarnauti ne vien dvasioje, bet ir supratime, ir tai ne kaipo tarnai, bet kaipo vaikai ir paveldējai. Supratimas to, kas bus, atsveria jiems tą, kas dabar yra. Atydaus tyrinējimo pasekmēs negalēs buti kitokiomis, kaip sustiprinimu tikējimo ir palinkimų į šventenybę.

Bible30Chart.jpg (7199 bytes)

 

    Nepažinojimas Dievo plano sutvarkyto pasaulio išgelbējimui nuo nuodēmēs ir jos sekmių, ir klaidin­goji nuodēmē apie tą, kad esančioji iš vardo bažnyčia, dabartiniame savo stovyje, yra vienatinē agentura to tikslo pasiekimui bei šiandieninis pasaulio stovis po Evangēlijos skelbimo per beveik devynioliką šimtmečių, privalo sukelti rimtų abejonių svars­tančiame prote. 

Is the church’s mission to convert the world?

     O tokias abejones nelengva prašalinti kuom nors mažai panašum į teisybę. Ištikrų­jų kiekvienam protaujančiam žiurovui turi vienas šių dviejų dalykų buti aiškiai įmatomu: Ar kad baž­nyčia yra padariusi didelę klaidą, pasitikēdama, kad šiame amžiuje ir dabartiniame savo stovyje ji turējo pasaulį išganyti, ar kad Dievo planai visiškai likosi neįvykinti. Kurią pažvalgą dabar paimsime už teisingą? 

     Daugelis jau priēmē, o daugelis, be [17] abejo, dar priims antrąją ir tuomi padaugins neti­kinčiųjų eiles kaip slaptai, taip ir atvirai. Tų puolančiųjų pagalbai ir yra šis veikalas pavedamas.

    Aštuonioliktame puslapyje mes paduodame piešinį ”Londono Misijonierių Draugijos” atspaustą, o paskiaus Suvienytose Valstijose ”Presbiterijoniu Moterų Misijų Tarybos” išleistą, užvardytą ”Nebylus Atsišaukimas Delei Užsienių Misijų.” Tasai piešinys pasakoja mums liudną, pasaką apie vienu vardu pavadintų po visu dangumi sutvērimų žmonių tamsumą ir nežinotę, sulig kurios mes turime buti išganytais.

 

Piešinys

Parodantis tikrą żmonijos skaitlių 
padalintą pagal religijas.

wpeCB.jpg (32100 bytes)

  Pagonų

Mahome- tonų Żyduų    Romos
Katalikų
Graikų
Katalikų
Protes- tonų
856
milijonai
170 
milijonai
8
milijonai
190
milijonai
84
milijonai
116
milijonai

                                      
                                                                                                

 

EarthinSpace3.jpg (5921 bytes)

Relative Percentages
of World Population
Classified According to Religion

YEAR: 1881 1981
Pagonų 60.5% 63.9%
Mahometonų 12% 13.3%
Żyduų 0.5% 0.3%
Romos Katalikų 13.0% 13.1%
Graikų Katalikų 6.0% 1.7%
Protestonų 8.0% 7.7%

Non-Christian Population in 1881 - 72.5%
Non-Christian Population in 1981 - 77.3%

 

Totem.jpg (3687 bytes)

 

 

Nearly 2/3 of the world’s population are still heathen

 

 

Budda1.jpg (2949 bytes)

    Chicagos laikraštis ”The Watchman”, Y.M.C.A. leidžiamas, atspaudē ta piešinį ir parašē:

    ”Kai kurių nuomonēs apie dvasinį svieto stovį yra labai ukanotos ir neaiškios. Mes girdime apie garbingai stumiamas pirmyn darbuotes namieje ir užsieniuose, apie naujas misijonierių pastangas į visas puses, apie priēmima, evangēlijos tai vienoje, tai kitoje šalyje ir apie didžiules pinigų sumas išleidžiamas jos plētimui; iš to mes suprantame, kad yra daroma atatinkamų pastangų skleisti evangēliją tarp visų žemēs tautų

    Yra apskaitliuojama, kad šiais laikais žemes gyventoju (žmonių) yra 1,424,000,000, bet, pažiurēję piešinin, matome, kad daugiau negu pusē, beveik du trečdaliu visos žmonijos yra pilnais stabmeldžiais, o likusieji žmonēs daugumoje yra ar tai Mahometo pasekējais, ar tai nariais tų didžiųjų priešdieviškųjų bažnyčių, kurių tikējimas yra beveik vien apkrikštytoji stabmēldyste ir apie kurias beveik negalima pasakyti, kad jos laikosi ar mokina Kristaus mokslo. 

    Mes žinome, kad net iš tų 116 milijonų pasivadinusiųjų protestonais didelē dalis Vokietijoje, Anglijoje ir šioje šalyje yra įpuolusi į bedievybę į tamsybē, jei galima taip pasakyti, didesnę už stabmeldystę, ir kiek daug yra apjakusių prietarais bei paskendusių didžiausiame apsileidime.

    Taigi, kuomet žydų 8 milijonai [19] vis dar nepripažista Jezaus Nazariečio ir kuomet 300 milijonų tų, kurie nešioja Jo vardą, yra atsimetę iš jo tikējimo, kiti 170 milijonų lenkiasi prieš Mahometą, o didelē visos žmonijos didžiuma ir po šiai dienai garbina pagalius ir akmenis, savo protēvius, savo mirusius didvyrius, ar net ir patį velnią; visi tokiu, ar kitokiu budu garbina sutvērimus, o ne sutvertoją, kuris yra Dievu virš visų ir garbintinas amžinai. Ar to dar neužtenka sugraudinti kiekvieno teisingai mintijančio krikščionio širdį?”

Budda2A.jpg (5870 bytes)     Ištikro, tai liudnas paveikslēlis. Ir nors piešinys parodo skirtumo šešēlius tarp pagonų, mahometonų ir žydų, bet juk jie visi yra Kristaus neišpažintojais. Kai kas gali pamanyti, kad piešinyje prieškrikščioniškoji dalis yra pertamsi, perdidelē, bet mes manome atvirkščiai. 

    Jame parodyta krikščionybē šviesiausiają spalva, kiek tas galima. Pavyzdin, vieta paskirta jame 116,000,000 protestonų yra daug viršijanti jų tikrąjį skaičių

    Mes manome, kad šešiolika milijonų beveik bus arčiausioji skaitmena visiems užaugusiems bažnyčios nariams, o vienas milijonas, beabejonēs, ar tik ne viršys skaitmenos to ”mažojo burelio”, to, kuris ”pašvęstas Jezuje Kristuje” ir kuris vaikščioja ne pagal kuną, bet pagal dvasią.”  

    Reikia nepamiršti, kad bažnyčios narių didelē dalis, visuomet apskaitliuojama spēliojimais, susidaro iš mažų vaikų ir kudikių. Ypač tas yra daroma Europoje, kur kudikiai yra įskaitomi į bažnyčios narius jau nuo pat užgimimo.

Is there hope for past multitudes?
wpe5B8.jpg (2730 bytes)

     Bet šio paveikslēlio tamsumas dar neparodo to viso tamsumo, kokį sudaro nupuolusioji žmonija. Paveikslēlis parodo tik dabar gyvenančias gentkartes. Bet kuomet mes pamislijame apie tą, kad šimtmetis po šimtmečio per šešis tukstančius metų nušlavē šalin nesuskaitomas daugybes žmonių, kurie beveik visi buvo paskendę tokioje nežinioje ir  [20] nuodēmēje, tai kokis tad pasidaro tamsus vaizdas!  Žiurint abelnuoju žvilgsniu, tai tikrai baisus paveikslas.

    Visoki šiu dienų tikējimai mokina, kad visi tie žmonių bilijonai tik dēlei nežinojimo to vardo, kuriuomi mes turime buti išganytais, eina tiesiu keliu į amžinas kančias; negana  to visi anie 116.000,000 protestonų, išskiriant vos keletą šventųjų, yra paskirti tam pačiam likimui. 

     Ne dyvai tad, kad visi tie, kurie tiki į tokius baisius dalykųs Jehovos planuose ir tiksluose, uoliai remia misijonierių žygius. Reik dar stebētis, kad jie negauna pakvaišimo. Ištikrujų taip tikintiems ir prieinantiems prie tokių išvadų, gyvenimas negali duoti jokių linksmybių, o kiekvienas aiškesnis gamtos apsireiškimas turi nykti liudēsio ukuose.

What is the fate of the heathen?     Įrodymui, kad mes nesuklydome apie ”Ortodoksiją” (Tiesatikystę) linkmēje pagonų likimo, mes čia paduosime ištrauką iš knygutēs ”Nebylus Atsišaukimas Dēlei Užsienių Misijų”, kurioje ansai piešinys buvo atspaustas. Jos uzbaigiamasai sakinys yra toks: ”Skelbkite evangeliją didžiosios užsieniu tautose, tam tukstančiui milijonų žmonių, kurių 100,000 miršta kasdien desperacijoje, nepažinoję Kristaus.”
    Nors šis yra ir labia liudnas vaizdas, kaip jį mums vaizduoja visoki tikējimai, vienok Šventraštis skelbia mums šviesesnį vaizdą, kurį mes šiame veikale stengsimēs išaiškinti. Remdamiesi žodžiu, mes negalime tikēti, kad Dievo Didysis Planas žmonijos išganymui buvo skirtas, ar bus kada skirtas nepasisekimui. 

     Kiekvienam susirupinusiam Dievo kudikiui bus malonu išgirsti, kad pranašas Izajus nuspējo šį dalykų stovį ir jo pataisymą, sakydamas:

DarknessA.jpg (4505 bytes)

   Štai tamsybē apdengia žeme, o didžioji tamsybē visus žmonēs; bet Viešpats iškils ties tavim, o Jo garbē bus ant tavęs matoma.  Ir pagonys [stabmeldžiai] ateis Į tavo šviesa.” (Izaj. 60:2, 3.)

     [21] Šita pranašystē paduoda prižadų vaivorykštę, kuri išblaško šitą didį tamsumą: ”Ir pagonys [viso pasaulio tautos] ateis į tavo šviesa.”

    Besitęsiantis skurdas ir pasaulio tamsybē bei lēta tiesos pažangą buvo tikra paslapčia ne vien bažnyčiai, bet ir patsai pasaulis žinojo ir jautē tą stovį. Lyg anoji Egipto tamsybē, ši buvo tokia  tamsybe, kurią galima jausti. Šio įrodymui  prašome įsigilinti į čia paduodamų eilių dvasią

     Eiles paēmēme iš Philadelphijos žurnalo. Iš rašytojo minties, matomai, dieviškosios teisybęs spinduliai išeiną iš Dievo Žodžio, dar neišvarē abejonių ir liudēsių, kuriuos padidino visokių tikējimų mokslai :


To įrodymui mes čia paduodame eiles, paimtas iš Philadelphijos žurnalo.

Gyvastis, didi slaptybē! 
Kas gal pasakyti,
Kam tas menkas molis buvo 
Dievui reikalingas?
Kamgi sugabių Jo rankų žmogus nulipintas,
Bei protu, valia ir siela Jo apdovanotas
Gema tam tik, kad numirti: nes mirtis likimas?
Kur skrajojanti ta dvasē? 
Kas gal atsakyti?

Nesuskaitomosios minios tų, kurie gyveno,
T
ų, ką vargo ir kentējo, visos lygiai mirē,
Bet nei vienas jų negr
įžo, kad mums pasakytų
Kokis po mirties likimas, kas ten musų laukia.
Dieve! Meld
žiame atsiųsti spindulį mums naują,
Ne tikybin
į, tik aiškų, lyg dieninę šviesą,
Kad jis tamsią  nežinotę mumis išsklaidytų
Ir į tikro pažinimo šviesą pastatytų,
Kad išvytų iš mus’ minčių drebinančią baimę,
Ką slopina musų viltį, temdo musų laimę.
Protas jau negali nurimti, jis drašyn vis eina
Ir visas dogmas jau
šiandien atmeta į šalį,
Nors tikējimai
įvairųs, įvairai mokina,
Bet per tas visokias dogmas protą vien klaidina.
Trokštam Tave mes pažinti tokiu, koks esi Tu,
Koki
ą vietą ir likimą mums esi nuskyręs,
K
ą esi Tu suplanavęs savo sutvērimams
Sulyg savo didžios galēs ir didžios gērybēs.
Dengen
čią Tave nuo musų uždangą atskleisi
Vēliai tark:
Lai bun šviesa!” ir ji tegul mums šviečia,
Idant Tavo slaptas sostas butų mums matyti,
Kad nereikētų mums jieškoti to, ko mes nežinom.”

[22] Į tą mes šiaip atsakome:

Gyvastis nēra slaptybē! 
Galim pasakyti
Kam tas menkas molis buvo 
Dievui reikalingas;
Kokiam tikslui sau pana
šų žmogų Jis sutvērē
Bei protu, valia ir siela
jį apdovanojo!
Gema jis ne tam, kad mirti! Antras bus gimimas!
Kurisai
įvyks po to, kai dulkē virs į dulkes.”
Vienas iš didžiosios minios tų, kurie gyveno,
Už visus kurs vargo, kentē, visus ir mirē—
­Prisikēlē ir sugrįžo, ir visiems pasakē
Kokis po mirties likimas, kas ten musų laukia.
Jo tai
Žodis yra tuoju spinduliu, ką laukēm:
Jis tikybinis, ai
škesnis už šviesiausią dieną!
Jis tą tamsią nežinotę mumyse išsklaido
Ir į šviesų pažinimą tiesiai mumis veda.
Jis i
švaiko iš mus' minčių drebinančią. baimę
Jis sustiprina mums viltį, didin musų laimę!
Protas jau dabar nurimsta, jis šviesyn vis eina
Ir visas dogmas jau dra
šiai atmeta į šalį,
Nes tikējimai
įvairųs, įvairiai mokina
Ir per tas visokias dogmas protą vien klaidina.
Galim Tave jau pa
žinti tokiu, koks esi Tu
Žinom, kokią Tu mums vietą pas save nuskyrei,
Ka esi Tu suplanavęs savo sutvęrimams
Sulyg savo didžios galēs ir didžios gērybēs.
Tu mums u
ždanga meilingai jau atskleist teikeisi,
Leidai šviesą, kad apšviestu teisingiesiems kelią.
Toj šviesoje Tavo sostas ai
škiai jau matyti,
O mes žinom, ko mes jieškom ir kas musų laukia!

    Tokia palaima dabar jau pasauliui ateina per dieviškų tikslų atskleidimą, ir dieviškojo Žodžio išaiškinimą, kurios palaimos ir apreiškimo dalia ir šis veikalas, mes tikimēs, yra.

 

 

PKLamplighter.jpg (9159 bytes)

Lamplighter

     Tie, kurie atmes į šalį visus žmogiškus prietarųs ir pašvęs savo laiką, Šventraščio tyrinējimui, ne išskiriant nei protavimo, kurį pats Dievas liepia mums vartoti (Izaj. 1:18.), suras, kad palaimintoji prižadų vaivorykštē siekia dangų. Klaidingą yra nuomonē, kad tie, kurie neturi jokio tikējimo ir iš jo išeinančio išteisinimo, galēs aiškiai suprasti tiesą: ji ne tokiems yra! 

Psalmistas sako: ”Sviesa [tiesa] yra pasēta teisingiems.” (Psal. 97:11.) 

     [23] Dievo kudikiui yra prirengtas žiburys, kurio šviesa išsklaido tamsumos didžiumą nuo jo tako. 

”Tavo žodis yra žiburiu mano kojoms, o šviesa mano takui.” (Psal. 119:105). 

     Vienok tik ”teisingojo takas yra kaipo šviesa, kuri šviečia vis daugiau ir daugiau iki tobulosios dienos.” (Priež. 4:18.) Ištikrųjų nēra nei vieno teisingo, ”Nēra jokio teisingojo, ne, nei vieno.” (Rom. 3:10) ; čia minima apie rusį tų, kurie yra teisingi tikējime.” 

Patriarchs, prophets, apostles and saints have walked in increasing light

    Tik šita rušis turi privilegiją vaikščioti tuoju taku, kuris šviečia daugiau ir daugiau, į pažinimą ne vien tik dabar išsiaiškinančių Dievo planų, bet ir į ateinančių dalykų. pažinima.  Nors tas tiesa, kad kiekvieno atskiro tikinčiojo takas yra šviesus, vienok išimtinas šio pasakymo pritaikymas yra skiriamas tik teisingųjų rušiai. 

     Patriarkai, pranašai, apaštalai ir senovēs, kaip ir dabartinių laikų šventieji vaikščiojo to tako didējančioje šviesoje; o toji šviesa vis didinsis toli už dabarties - ”iki tobulosios dienos.” Tai yra nesibaigiantis takas ir nesibaigianti bei didējanti šviesa iš Dieviškojo Paliepimo, šviečiančio, kuomet ateina laikas.

     Todel ”Linksminkitēs Viešpatyje jus, teisingie­ji,” laukdami šio pažadējimo išsipildant. Daugelis turi taip mažai tikējimo, kad nelaukia daugiau šviesos, o dēlei jų netikējimo ir apsileidimo, jie paliekami sēdēti tamsumose, kuomet jie butų galēję vaikščioti vis didējančioje šviesoje.

     Dievo Dvasia, duotoji vesti bažnyčią į teisybę, paims parašytuosius dalykųs ir parodys juos mums; virš to, kas yra parašyta, mums žinoti nereikia, nes Šventas Raštas gali supratusius nuvesti į išganymą per tikējimą, kuris yra Kristuje Jezuje. - 2 Tim. 3:15.

"The morning cometh"
– for all the world

Joy5A.jpg (2198 bytes)

    Nors tas yra tiesa, kad ”Tamsybēs apdengia žemę, o  didžioji tamsybē visus žmones,” vienok pasaulis ne visuomet pasiliks tame stovyje. Mes esame užtikrinti, kad ”ateis rytas.” (Izaj. 21:l2.) [24] 

     Kaip dabar Dievas leidžia saulei šviesti teisiems ir neteisiems, taip ir Teisybēs Saulē Tukstantmetinēje Dienoje švies viso pasaulio gerovei ir ”apšvies visus paslēptus tamsoje daigtus.” (1 Kor. 4:5.) Ji išsklaidys kenksminguosius nedoros garus ir teiks gyvybę, sveikatą, ramybę ir džiaugsmą.

Jewish hope

Jesus20SimeonF.jpg (4872 bytes)

 

    Pažiureje į praeitį, mes pamatysime, kad švie­sa spindējo labai silpnai. Praējusių amžių pažadai buvo ukanoti ir neaiškųs. Pažadai duotieji Abraomui ir kitiems, typiškai atvaizduoti kuniškojo Izraeliaus įstatymuose ir ceremonijose, buvo tik šešēliais, duodančiais vos silpnutę nuovoką apie stebētinuosius ir garbingus Dievo sumanymus. 

     Kuomet prieiname prie Jezaus dienų, šviesa pasididina. Augščiausiąja iki tol vilčia buvo ta, kad Dievas atsiųs Atpirkēją, kuris išgelbēs Izraelių nuo jo priešų ir iškels Jį į vyriausią ant žemēs tautą, kurios galę ir įtaką Dievas pavartos visu žemēs tautų palaimai.

      Duotasai Izraelitams pažadas buti pavēldejais Dievo Karalijoje, reikalaujamomis išlygomis buvo taip skirtingas nuo to, ko jie tikējosi, o vaizdai įgyti išrinktąjai klasei pažadētosios didybēs, paviršutiniškai ir žmogiškai žiurint, rodēsi taip negalimais, kad visi, išskiriant vos keletą, jautēsi tuo pažadų apvyltais. 

     To pažado nepermatymas ir jam pasipriešinimas dar padidējo, kuomet, sulig Dievo plano eisenos, atējo laikas išplēsti pažadą ir pakviesti visus sutvērimus po dangaus skliautu buti dalyviais pažadētoje Karalijoje, kas tik sulig jo tikējimo galēs buti laikomu teisingojo Abraomo kudikiu ir duotųjų anam pažadų paveldēju.

Church’s hope

Jesus40Teaching.jpg (5587 bytes)

    Tik po Šventosios Dvasēs atsiuntimo tapa sup­rasta Jezaus evangelija ir tuomet bažnyčia pamatē, kad pasaulio palaima turi buti nuolatinē ir kad to tikslo pasiekimui Karalija bus dvasinē ir susidaranti, iš tikrųjų Izraelitų, ”Mažojo Burelio,” kuris tapo surinktas taip iš žydų, kaip ir iš pagonų tarpo, kad iškiltų į dvasinę prigimtį ir galę. Nuo [25] čia mes skaitome, kad Jezus atnešē į šviesą gyveniemą ir nemirtinumą per evangelija. (2 Tim. 1:10.). 

     O po Jezaus dienų dar daugiau šviesos šviečia, kaip tai Jis yra pasakęs, kad ”Daug dalykų aš turiu jums pasakyti, bet jus dabar jų nesuprasite: vienok kada ateis Teisybēs Dvasia, Ji įves jus į visą teisybę... ir Ji parodys jums ateities dalykųs.” - Jono 16:12, 13.

Clergy developed

wpe5BC.jpg (3553 bytes)

    Vienok atējo laikas po apaštalų užmigimo, kuomet bažnyčios didžiuma pradējo nepaisyti to ži­burio ir ēmē jieškoti žmogiškųjų mokytojų. O mokytojai, pasiputę didybe, prisisavino sau titulus ir urēdus, ir pradējo viešpatauti Dievo paveldystēje. 

     Paskiau laipsniškai susidarē tam tikroji klasē, vadinama ”kunigija”, kuri laikē save ir kiti ją laikē už atatinkamus vadovus tikējime ir praktikoje, neatsižiurint į Dievo Žodį. Taip per tuščią nusilenkimą prieš klaidingus mokslus ir per nepaisymą Neklaidingojo Dievo ištartojo Žodžio, susidarē didžioji popiežystēs (papistēs) systema.

Reformation –
a bold and blessed strike for liberty and the Bible

ReformerLuther2B.jpg (20377 bytes)

Martin Luther
at Diet of Worms

    Žinoma, delei to teisybēs nepaisymo, įvyko daug blogybių. Visiems žinoma, kad ir bažnyčia, ir civilizuotasai pasaulis tapo beveik visiškai tosios systemos pavergtais, kas privedē prie garbinimo žmogiskuju tradicijų ir tikējimų. Pasiliuosavimui iš tos vergijos ir atsikreipimui į Bibliją, tapo padarytas drąsus ir pasekmingas žingsnis, vadinamas  ”Reformacija.” 

     Dievas leido šiam pasauliui drąsius kovojus, kurių tarpe buvo Liuteris, Zwingli, Melanchthon, Wycliffe, Knox ir kiti. Šie atkreipē domę į tą, kad popiežija padējo į šalį Bibliją, pamainydama ją bažnyčios dekretais ir dogmomis; jie taipgi nurodē kai kuriuos jos klaidingus mokinimus ir tvarkymus, parodydami, kad tas yra paremta vien tik tradicija, kas nesutinka su teisybę ir priešinasi Dievo Žodžiui.

 

ReformerLutherB.gif (7319 bytes)
Martin Luther
1483-1546, Germany

ReformerTyndale.jpg (7263 bytes)
William Tyndale
1484-1536, England

ReformerHussB.gif (5276 bytes)
John Huss
1369-1415, Bohemia

ReformerWycliffeB.gif (11063 bytes)
John Wycliffe
1324-1384, England

 

 

 

 

 

Noah1.jpg (4514 bytes)
Noah Building
the Ark

Noah3.jpg (4053 bytes)
Noah, Preacher of Righteousness

    Šie reformatoriai ir jų pritarējai tapo pavadinti  protestonais,” nes jie protestavo prieš popiežiją ir reikalavo, kad butų laikomasi vien tik [26] Dievo Žodžio, kuris yra vienatiniu teisingu įstatymu tikējimui ir darbams. 

     Daug tikinčių sielų Reformacijos dienose ējo į šviesą, tol, kol ji tuomet švietē. Bet nuo anų laikų protestonai mažai pažengē pirmyn, kadangi, ažuot eiti švieson, jie susispiē apie savo pamylētuosius mokytojus, norēdami matyti tik tiek, kiek jie matē, bet ne daugiau. Jie pastatē savo pažangai ant kelio į teisybę sienas, apsitvērē aplinkui, pasilikdami su tuo trupučiu teisybēs ir su daugeliu klaidų, kurias gavo nuo bažnyčiosmotinos. 

     Link taip jau senai suformuotų tikējimų, daug krikščionių dar ir dabar turi prietariškos pagarbos, manydami, kad daugiau nieko negalima sužinoti apie Dievo planus, kaip kad žinojo reformatoriai.

    Vienok tai buvo labai didelē klaida, nes, neatsi­žiurint į tą, kad keletas didžiųjų teisybēs dēsnių tapo tuomet iškelta iš paklaidų sąšlavyno, dar yra specialiai teisybēs apsireiškimai, kurie pasirodo tik tuomet, kai ateina jiems laikas. O šiems krikščionims jos buvo neduodamos per jų tikējimiškas sva­jones pažinti. 

     Pavyzdin: Nojaus laikuose buvo teisybę tas, kad turi ateiti tvanas ir į tą, turējo tikēti visi tie, kurie vaikščiojo šviesoje, bet Adomas ir kiti visiškai nieko apie tą tvaną nežinojo. Dabar jau nebutų teisingu mokslu skelbti apie ateinantį tvaną, bet juk dar yra daug nuskirtų teisybių, kurios nuolat turi ateiti ir apie kurias, jei vaikščiosime toje Žiburio šviesoje, galēsime žinoti. 

     Todēl, jei mes ir turētume ne daugiau, kaip tik tą visą šviesą, kuri turējo buti keletą šimtmečių atgal, tai vis dar butume pusētiname tamsume.




Bible11Student.jpg (4033 bytes)

    Dievo Žodis yra tai didelē sankrova teikianti maistą tiems išalkēliams, kurie keliauja šviesos taku. 

     Joje yra pieno kudikiams ir stiprinančio maisto paaugusiems (1 Pet. 2:2; Zyd. 5:14); ir ne vien tą, bet joje yra maisto pritaikyto laikams ir stoviams; gi Jezus pasakē, kad ištikimas tarnas atneštų [27] maisto atatinkamu laiku į tikejimo namus -- o šeimyninkas išneštų ”senus ir naujus daigtus” iš sankrovos. (Luk. 12:42; Mat. 13:52).

Bible33Tyndale.jpg (18877 bytes)
Tyndale Bible

    O juk butų negalima atnešti tokių daigtų, iš kurio nors atskaluniško tikējimo ar sankrovos. Mes galētume gal atnešti šiek tiek senų ir gerų dalykų iš kiekvieno, bet nieko naujo. Teisybē esanti visokių sektų tikējimųose yra taip susimaišiusi su klaidomis, kad jos tikrasis grožis ir vertē yra beveik neįmatomos. 

     Skirtingi tikējimai nuolatos ginčyjasi ir pešasi, o kiekvienas sakosi imąs Bibliją už pamatą, gi už minties neaiškumą ir matomą nesantaiką kaltina Dievo Žodį. Iš čia ir kilo žinomasai priežodis:  ”Biblija yra tai senas smuikas, ant kurio galima griežti visokias notas.”

"...be ready always to give an answer to every man that asketh you a reason of the hope that is in you with meekness and fear."
I Peter 3:15

Bible14A.jpg (3066 bytes)

    Tas aiškiai parodo musų laikų netikējimą, kilusį iš žmonių tradicijomis klaidingąi aiškinamo Dievo Žodžio ir pobudžio, greta su augimu inteligentiškumo, kuris jau nenor daugiau nusilenkti pries aklas ir prietariskas žmonių pasakas, tik reikalauja protavimo apie tą viltį, kuri yra mumyse. Ištikimas Žodžio tyrinētojas privalo visad sugebēti išaiškinti tą jo viltį

     Tik vien Dievo Žodis gali apšviesti ir  yra naudingas doktrinoms, pamokinimas ir t. t. ”Kad Dievo žmogus butų tobulu, pilnai aprupintu.” (1. Pet. 3:15; 2 Tim. 3:15 - 17.) Tik šitoji sankrova turi neišsibaigiamą daugybę senų ir naujų daigtų - maisto visai šeimynai atatinkamame laike. 

     Tikrai anei vienas, kuris tiki į Šventraščio pasakymą, kad ”teisingųjų takas šviečia daugiau ir daugiau link tobulosios dienos,” nepasakys, kad tobulybēs diena buvo atējusi Liuterio laikuose; o jei ne, tai mes gerai darome, jei žiurime į tą, žiburį, kuris yra ”šviesa šviečiančia tamsumoje, kol diena prašvis.” 2 Pet. 1:19.

 

LampC.jpg (8481 bytes)

    Vienok dar neužtenka to, jei mes stovēsime šviesoje; mes privalome ”vaikščioti šviesoje”, nuolateiti [28]  pirmyn, nes kitaip šviesa, kuri nestovi vietoje, praeis pro mus ir paliks mus tamsumoje. Dau­gelis suklysta tame, kad sēdi sau vietoje ir neseka šviesos tako. 

     Paimkime palyginimą žodžių sēdēt ir stovēt su žodžiais vaikščiot ir bēgt, tad pamatysime didelį skirtumą: Žmogus ”sēdi tamsumoje” ir su ”neapkenčiamaisiais” ir stovi tarp bedievių, bet ”vaikščioja šviesoje” ir ”bēga prie atlyginimo.” Izaj. 42:7; Psal. 1:1; Žyd. 12:1.

"All scripture is given by inspiration of God, and is profitable for doctrine, for reproof, for correction, for instruction in righteousness."
II Timothy 3:16

Bible8A.jpg (2412 bytes)

    Žinotēs tobulumas nēra tai praeities dalykų, bet ateities, ir tai, mes tikimēs, artimos ateities dalykų. O kol mes šio fakto nepažinsime, mes negalēsime įvertinti ir pažinti musų Tēvo planų naujų atskleidimų.

      Tiesa, mes vis dar grižtame prie pranašų ir apaštalų pasakytų žodžių, kad sužinoti dabartį ir ateitį ir tai ne todēl, kad jie visuomet suprato Dievo planus ir tikslus geriau už mus, bet todēl, kad Dievas juos pastatē kalbētojais, idant jie pasakytų mums ir visai bažnyčiai Krikščioniškojo Amžiaus laiku visą teisybę apie Jo planus taip greitai, kaip tik ateina laikas. 

     Tą faktą apaštalai aiškiai priparodē. Paulius sako, kad Dievas pasakē Krikščioniškąjai Bažnyčiai paslaptį apie savo valią, kurią Jis laikē savyje ir iki to laiko niekam nebuvo atvēręs, nors ir buvo paskelbęs neaiškiuose sakiniuose, kurie nebuvo suprastini kol atatinkamas laikas neatējo; tas buvo padaryta todēl, kad mes laikytume savo supratimo akis atviromis, idant galētume įvertinti  ”Augštąjį Pašaukimą”, kuris yra skirtas vien Krikščioniškojo Amžiaus tikintiemsiems. (Efez. 1:9, 10, 17, 18; 3:4-6.) 

     Tas mums aiškiai parodo, kad nei pranašai, nei angelai nesuprato pasakytųjų pranašysčių minties. Petras sako, kad kuomet jie susirupinę Klausē jų prasmēs išaiškinimo, Dievas pasakē, kad uždengtosios jų pranąsystēse tiesos yra ne jiems, bet mums, Krikščioniškojo Amžiaus gyventojams. Ir jisai primena bažnyčiai, kad ji tikētusi dar daugiaumalonių [29] malonių šioje linkmēje – didesnio Dievo Planų pažinimo. 1 Pet. 1:10-13.


PeterB.gif (14724 bytes)

Apostle Peter

 

   Aišku, kad nors Jezus prižadējo, jog bažnyčia bus įvesta į visą, tiesą, bet tas turējo įvykti laipsniškai. Nors bažnyčia, apaštalų laikais, buvo liuosa nuo visokių paklaidų iškilusių popiežystēs laikais, vienok mes neprivalome manyti, jog ankstyboji bažnyčia permatē taip giliai ir aiškiai Dievo planus, kaip tas galima matyti šiandien. 

     Taipgi tas yra aišku, kad paskyrus apaštalai turējo skirtingus laipsnius įsižiurējimui į Dievo Planą nors visi raštai buvo Dievo įkvēpti, taip kaip ir pranašų žodžiai. Tos žinotēs skirtumo parodymui mes privalome tik prisiminti tą svyravimą, kokiame kai kurį laiką buvo Petras ir kiti apaštalai, išskiriant Paulių, kuomet buvo pradēta skelbti evangeliją tarp pagonų. (Darb. Apašt. 10:28; 11:1-3; Gal. 2:11-14.)

     Petro dvejojimas buvo aiškiai priešingas Pauliaus užsitikrinimui semtam iš pranašų žodžių, Dievo darbų praeityje ir jam tiesiog suteiktų apreiškimų.

PaulB.gif (10829 bytes)

Apostle Paul

 

    Matomai, Paulius turējo daug daugiau apreiškimų už kurį nors kitų apaštalų. Jam buvo neleista tų apreiškimų aiškinti bažnyčiai, nei pilnai ir suprantamai aiškinti kitiems apaštalams (2 Kor. 12:4; Gal. 2:2), vienok mes galime matyti tuose Pauliaus regējimuose ir apreiškimuose didelę svarbą visai bažnyčiai. 

     Nors jam nebuvo leista pasakyti ką jis matē, nei smulkmeniškai atpasakoti viską, ką jis žinojo apie Dievo slaptybes link ”ateinančių amžių,” vienok tas, ką jis matē, davē jiegos, išraiškos ir gilios minties jo žodžiams; kuriuos mes, vēliaus buvusių įvykių šviesoje, pranašyščių išsipildyme ir Dvasios įkvēpime, galime įvertinti daug pilniau, negu ankstyboji bažnyčia.

JohnB.gif (9186 bytes)

Apostle John

   Šio posakio patvirtinimui mes primename paskutinią Biblijos Knygą Apreiškimą, parašytą [30] apie 96 m. po Kristaus. Įžangoje ten užreiškiama, kad tai esąs tam tikras pirmiau nesuprastinų dalykų apreiškimas. Tas aiškiai parodo, kad iki to laiko Dievo planai niekad nebuvo pilnai apreikšti. 

     Taipgi toji knyga iki šiol dar nebuvo tuomi, kuomi jos vardas ją skiria - butent ateities išaiškinimų, apreiškimu. Turbut nei vienas ankstybosios baznycios narys nesuprato nei vieno tos knygos skyriaus. Net patsai Jonas, kuris tuos regējimus matē, turbut neturējo supratimo ką jie reiškia. Jis buvo ir pranašas ir apaštalas; kaipo apaštalas jis suprato ir mokino kas buvo tuomet  ”maistas atatinkamu laiku,” o kaipo pranašas jis pasakojo dalykųs, kurie turējo buti sukrauti sankrovon busiančių laikų šeimynos maistui.

 

Bible6RuthsA.jpg (7134 bytes)

    Krikščioniškųjų Amžių laiku kai kurie šventie­ji manē suprantą bažnyčios ateitį iš šios symboliškosios knygos sakinių, ir, be abejo, kurie skaitē ir suprato bent menką jos mokslo dalelę, tapo palai­mintais, kaip tas buvo pažadēta. (Apr. 1:3.) 

     Tokiems knyga buvo laikoma atvira ir Reformacijos dienose buvo svarbiu dokumentu Liuteriui nuosprendyje, kad popiežija, kurioje jis patsai buvo sąžiningu kunigu, yra ne kas kitas, kaip tik apaštalo minimasai Antikristus, apipasakojimais apie kurį, kaip matome, užpildo didelę tos pranašystēs dalį.

    Tokiu budu Dievas laipsniškai atskleidžia savo tiesas ir apreiškia neišsemiamus savo malonēs turtus. Tas parodo, kad dabar teikiama daug daugiau šviesos, negu visais bažnyčios istorijos laikais.

”Ir dar daugiau naujų grožybių,

”Daugiau šviesos mes pamatysim.”

Beauties.jpg (14495 bytes)

 

To Return to Home Page
click on Chart

HomeSymbol.jpg (6039 bytes)

Send E-Mail to 

English Only