Judg8Lith

	”Dievas paskyrē dieną, kurioje Jis teis pasaulį teismu per savo paskirtą žmogų” —”Jezų Kristų, teisųji.” ”Nes Tēvas neteisia ei vieno žmogaus, kadangi Jis visą teismą perdavē Sunui.” Apašt. Darbai 17:31; 1 Jono 2:1; Jono 5:22.
	[143] Apie teismo dieną esama labai neaiškių ir nenusistovējusių nuomonių. Apskritai yra manoma, kad Kristus ateis žemēn, atsisēs dideliame, baltame soste ir kad Jis pasišauks pas save eilinį sventląjį ir nusidējēlį teisti vidui didelio gamtos perversmo — žemēs drebējimų, kapų atsivērimo, uolų plyšimo ir kalnų griuvimo; kad drebą nusidējēliai bus atgabenti iš amžinųjų kančių gilumos pakartoti apie savo nusidējimus ir grįžti vēl amžinon ir begailestingon pasmerktin; ir kad šventieji bus atgabenti iš dangaus pasmerktųjų nelaimei ir nusiminimui prisižiurēti, išgirsti vēl nusprendimą savo pačių bylose ir grįžti. Plačiai priimtąja teorija visi apturi nuosprendį ir atlyginimą mirties valandoje; šitas gi teismas, [144] kuris atskyrimui jo nuo pirmojo, paprastaf vadinama paskutiniu teismu, yra tik pakartojimu to pirmojo teismo, tačiaus be numanomo tikslo, kadangi jie sako, kad galutinas ir neatmainomas nuosprendis yra išduodamas mirties valandoje.
Is the Day of Judgment a 24-hour day?	Visas laikas paskirtas šitam baisiam darbui teisti bilijonus žmonių, esą yra dvidešimts keturių valandų diena. Nesenai Brooklyne buvo pasakyta kalba tikybiniame susirinkime, kur buvo išreikšta priimtoji pažvalga į šitą dalyką. Joje buvo išdēta Teismo Dienos darbo smulkmenos, kurios įivyksią vienos. rašmeninēs dienos bēgiu.
Figurative language Parable of the Sheep and Goats	Tai yra labai nesubrendęs suoprotis ir visai neatatinkantis įkvēptam Žodžiui. Jis yra paimtas iš perdaug rašmeninio aiškinimo musų Viešpaties prilyginimo apie Avis ir Ožius. (Mat. 25 :31-46) Jis parodo nesuomonē bandymo raameniskai aiskin. ti paveiksluotą kalbą. Prilyginimas niekuomet nebuva tikruoju pareiškimu; tai yra tik paveikslinimas kuomi nors teisybēs, kuri daugeliu žvilgsniu yra tam panaši. Jei šitas prilyginimas butų rašmeniniu pareiškimu to budo, kokiu bus vedamas teismas, tai jis tektų pritaikinti prie avių ir ožių, taip kaip yra pasakyta, bet visai ne prie zmonių. Dabar prisižiurēkime šventraštinesnei ir sveikesnei pažiurai į darbą ir Dievo paskirtos didžiojo Teismo Dienos sekmę, su kuria turētų sutikti ir sutinka protingos ir šventraštinēs visų prilyginimų ir paveikslinimų išvados.
Judgment includes a trial, and a decision based on the trial.	Zodis teismas reiskia dugiau, negunuosprendžio isdavimą. Jis reiškia teismą ir nusprendimą paremtą tuoju teismu. Ir tas tinka ne tik lietuvių kalbos žodžiui teismas, o ir graikų. kalbos zodžiui, kuris yra verstas.
"Day" can represent a period of time.	Žodis diena, Šventrašty ir paprastame vartojime, nors dažnai reiškia dvylikos ar dvidešimts keturių valandų laikotarpį, tačiaus tikrumoje reiškia [145] kokį nors tam tikrą, ar specialį laikotarpį. Šitaip, pav., mes sakome: Nojaus diena, Liuterio diena, Washingtono diena; ir šitokiu budu Biblijoje visas tvērimo laikas yra pavadintas diena; mes skaitome apie ”dieną, kurioje Jehova Dievas sutvērē žemę ir dangų” (1 Moz. 2 :4) — ilgą, tam tikrą laikotarpį. Paskui skaitome apie ”gundymo dieną, tyruose” — keturias dešimts metų (Žyd.3:8, 9); ”išganymo dieną” (2 Kor.6:2); taipgi ”keršto dieną, ” ”rustybēs dieną” ir ”kibelių (bēdų) dieną” —vardus duodamus keturių desimtų metų laikotarpį žydų gadynēs pabaigoje ir tolygiam kibelių laikotarpiui evangelijos gadynēs pabaigoje. Paskui vēl mes skaitome apie ”Kristus dieną,” ”teismo dieną” ir ”Jo dieną” —žodžius taikomus Tukstantmečio gadynei, kur viešpataus Mesija, viešpataus ir teis pasaulį teismu, ištirdamas ir išduodamas nusprendimą. Ir apie tą laikotarpį yra parašyta: Jis teis pasaulį teismu ir Jo dienoj bus parodyta, kas yra tas galiunas, karalių Karalius ir viešpačių Viešpats. (Apašt. Darbai 17:31; 1Tim. 6:15) Kodēl turētume manyti, kad šita teismo diena turi buti tik dvylikos ar dvidešimts keturių valandų, pripažindami platesnę žodžio dienos reikšmę tolygiuose kituose atsitikimuose, negalima suprasti, jei nepasakysime, kad i juos paveike pada vimas be tinkamo įrodymo ar ištyrimo.
There is more than one Judgment Day in the Scriptures.	Tiems, kurie su atyda prisižiurēs Biblijos pilnam nupasakojimui apie Teismo Dieną ir per tą laikotarpį nuveiktojo darbo kokybei ir apščiai, tuojaus teks pamatyti tokios pažiuros nesąmonē ir reikalingumas duoti žodžiui diena platesnēs reikšmēs.
The world’s first Judgment Day was in Eden.	Nors Sventraštis kalba apie didyjį teismą, ar teismo dieną kuri bus ateity ir parodo, kad žmonių minios bus pilnai teisiamos ir galutinai nuteistos tą dieną; bet jis taipgi mokina, kad yra buvusios [146] kitos teismo dienos, kur tam tikros parinktosios klasēs buvo teisiamos. Pirmas didysis teismas (teisimas ir nusprendimas) buvo pradžioje, Rojuje, kuomet visa žmonija, atstovaujama savo galvos, Adomo, stojo teisman Dievo akyse. Tojo teismo sekmē buvo nuosprendis — Kaltas, neklausus, nevertas gyvenimo; ir paskirtoji bausmē buvo mirtis — ”Turēsi mirte numirti.” (1 Moz. 2:17) Ir taip ”Adome visi numirsta.” Tojo teismo Rojuje laikas buvo pasaulio pirmoji teismo diena ir Teisējo (Jehovos) nusprendimas nuo to laiko yra vykinamas.
Every funeral procession demonstrates the death sentence. Death is like a sleep; Resurrection is like an awakening. "Lazarus, Come Forth!"	*”Dievo rustybē yra apreiškiama* iš dangaus prieš visokią neteisybę.” Tą galime matyti kiekvienoj šermeninēj eisenoj. Tą liudija kiekvienas kapas. Tas jaučiama kiekvienoje musų turimame diegly ir skausme — vis tai yra sekmēs pirmojo teismo ir nusprendimo — Dievo teisaus nusprendimo, kad mes neverti gyvenimo ir palaiminimų, kurie iš pradžios buvo teikiami žmogui, kuomet jis klausē Dievo ir buvo Jam panašus. Bet žmonija turi buti išvaduota nuo to pirmojo teismo nuosprendžio vieno pasiaukojimu už visus, kurį teikia didysis Atpirkējas. Visi turi buti paliuosuoti iš kapų ir nuo mirties bausmēs – sunaikinimo — kas šito atpirkimo žvilgsniu neturi buti skaitoma mirtimi pilnoj, amžinoj žodžio prasmēj, o tik laikinu miegu; nes Tukstantmečio rytmetį visus prikels Gyvybēs Davējas, kuris visus atpirko. Dabar tik tikinčiųjų Kristumi bažnyčia yra taip sakant paliuosuota, arba ”ištrukusi” nuo šito pradinio nuosprendžio ir bausmēs; jų. ištrukimas dar nēra tikras, o tik tokiu skaitomas tikējimo. ”Mes esame išganyti viltimi”** tiktai. Musų tikras pasiliuosavimas nuo mirties bausmēs (Adomo užtrauktos ir pasiliuosuotos priēmimu Kristaus) nebus pilnai pritirta iki prisikēlimo ryto, kuomet mes busime patenkinti [147] prisikēlimu Atpirkējo panašybēje. Bet tas, kad mes, kurie gauname pažintį apie Dievo maloningą, planą, Kristuje, ”ištrukome sugedimo, kuris (dar), teberandas pasauly,” parodo ne tą, kad kitiems nēra vilties ateity ištrukti, o kaip tik priešingai; nes mes esame Dievui irmaisiais vaisiais Jo sutvērimų. Musų pabēgimas nuo mirties Adome į gyvenimą, Kristuje yra tik paragavimas išsivadavimo tų, kurie panorēs išsivaduoti nuo sunaikinimo (mirties) pancių ir gauti tikrojo gyvenimo laisvę, teikiamą, visiems, kuriuos Dievas pripažins savo sunumis. Visi, kurie norēs, galēs buti išganytais nuo mirties ir apdovanotais gyvenimu be atsižiurējimo į prigimties skirtumus, kuriuos Dievas suteikē savo sunams skirtingose esimo plotmēse. Evangelijos gadynē yra gyvenimo, ar mirties teisimo diena tiems, kurie pašaukti prie dieviškosios prigimties.
Another Judgment Day has been provided.	Bet Dievas paskyrē dieną, kurioje Jis teis pasaulį. Kaip tas gali buti? Ar Dievas perkeitē savo mintį? Ar Jis atējo prie minties, kad Jo nusprendimas pirmojo žmogaus teisime ir paskirtas nuosprendis buvo neteisingi, per aštrųs? Ne; jei tas butų taip, tai mes busimame teisme neturēsime geresnio užtikrinimo teisingo sprendimo, negu praeity. Ne tame dalykas, kad Dievas skaito savo nuosprendį pirmame teisime neteisingu, o tame, kad Jis patiekē atpirkimą nuo pirmojo teismo bausmēs, kad Jis galetų suteikti kitą teismą (teisimēą) prie tinkamesnių apystovų visai žmonijai — kuomet visi bus prityrę nuodēmēs ir jos vaisių. Dievas nepermainē nei vienos jotos savo originaliniame tiksle, kurį Jis turējo pirm pasaulio pradžios. Jis aiškiai pasako mums, kad Jis neatsimaino ir kad Jis jokiu budu neteisins kaltųjų Jis nubaus juos pilną bausme, kurią Jis teisingai paskyrē. Ir tą pilną, bausmę patiekē Atpirkējas, arba įkaitas, kurį Dievas parupino, — Jezus Kristus, kuris, ”per [148] Dievo malonę paragavo mirties už kiekvieną žmogų” Musų Viešpats parupindamas atpirkimą Adomo padermei savo paties gyvybe, teisingai gali duoti naują pasiulymą gyvenimo jiems visiems. Šitas pasiulymas Bažnyčiai yra pasičšventimo Sutarty (Psal. 50:5; Rom. 12:1); pasauliui jis bus pagal Naują Sutartį. — Rom. 14:9; Zyd.10:16; Jer. 31:31.
	Mums toliau pasakoma, kad Dievas suteiks pasauliui šitą individinį teismą per Kristų kaipo Teisēją, kurį Jehova šitaipos pagerbs už Jo klausumą, sutinkant net numirti, kad mus atpirkus. Dievas labai išaugštino Jį net iki dieviškos prigimties, kad Jis galētų buti Kunigaikščiu ir Išganytoju (Apast. Darbai. 5:31), kad Jis galētų atpirkti nuo mirties ir padaryti teismą visiems, kurie buvo atpirkti Jo brangiuoju krauju. Dievas pavedē visą teismą Sunui ir davē Jam visą galybę danguje ir žemēeje. — Jono 5:22.
The Judgment Day – nothing to dread. The character of Jesus guarantees a just and merciful trial.	Taigi, išaugštintasis, pagarbintasis Kristus, kuris taip numylējo pasaulį, kad atidavē savo gyvastį kaipo jo atpirkimo kainą, bus pasaulio Teisēju pažadētame busimame teisme. Jehova pats paskyrē Jam tą vietą tik tam tikslui. Kadangi Šventraštis sitą aiškiai sako, tai čia nēra ko bijotis, priešingai, visiems tenka labai džiaugtis, belaukiant Teismo Dienos. Teisējo budas yra užtenkama garantija tam, kad teismas bus teisingas ir maloningas ir su tinkamu atsižiurējimu į visų silpnybes, kol visi norintieji ir klausantieji bus sugrąžinti į pradinį tobulumą, prarastą Rojuje.
There will be justice and relief for the oppressed. Samson, a Judge of Israel Egyptian Slavery	Teisēju, senovēs laikais, buvo tas, kuris darē teisingumą ir apgynē prispaustuosius. Pavyzdžiui, prisižiurēkime, kaip del nusidējimo Viešpačiui, spaudžiamas savo priešų, Izraelis nuolatos buvo paliuosuojamas ir palaiminamas teisējų Va, mes skaitome, ”Kuomet Izraelio vaikai šaukesi prie Jehovos, [149] Jehova duodavo išliuosuotoją Otnielį. Ir Jehovos dvasia įējo į jį ir jis teisē Izraelį ir išējo į karą, ir laimējo, ir žemē turējo pasilsį keturias dešimtis metų.” (Vald 3:9-11). Taigi, nors pasaulis ilgai buvo priešininko Šetono galybēje ir priespaudoje, tačiaus neužilgo tas, kuris užmokējo už visų nuodēmes savo brangiausiu krauju, paims savo galybę ir viešpataus. Jis išliuosuos ir teis tuos, kuriuos Jis taip numylejo, kad juos atpirko. Su sita išvada sutinka visi pranašų skelbimai. Yra parašyta: ”Teisumu Jis teis pasaulį, o žmones bešališkumu.” — Psal. 98:9.
The reign of Christ will be to educate, train, and discipline man. Adam forfeited life by his disobedience.	Šitas busimasis teismas bus lygiai tais pačiais principais, kaip ir pirmasis. Bus statoma tas pats klausimo dēsnis su tuo pačiu atlyginimu — gyvenimu ir ta pačia mirties bausme. Ir kaip pirmas teismas turējo pradžią, plētojos ir užsibaigē nuosprendziu, taip ir antrasis; ir nusprendimu bus gyvenimas teisiems, o mirtis neteisiems. Antrasis teismas bus tinkamesnis, negu pirmasis, dēlei įigytų prityrimų pirmojo teismo sekmių. Antrasis teismas bus kitokis, negu pirmas; jame kiekvienas žmogus bus teisiamas del jo paties, o ne del kito. Nei vienam tąsyk neteks mirti del Adomo nuodēmēs, ar del paveldētų netobulumų Ir nebus daugiau sakoma: *”Tēvai rukščias vynuoges valgē. O vaikams dantys atšipo; bet tam dantys atšips, kas: rukščias vynuoges valgo.” ”Toji siela, kuri nusideda, turi numirti.”* (Ezek. 18:4; Jer. 31 :29, 30). Ir apie pasaulį tąsyk bus galima pasakyti taip, kaip apie Bažnyčia dabar, kad žmogus nebus teisiamas pagal tą, ko pas jį nēra, opagal tą, kas pas jį yra. (2 Kor. 8 :12) Kristui viešpataujant, žmonija bus pamažu šviečiama, lavinama ir disciplinuojama iki ji tobulumo pasieks. Ir kuomet ji pasieks tobulumo, bus reikalaujama iš jos tobulos sandermēs su Dievu, o jei kam truks tobulo [150] klausumo, tas bus atskirtas, paskaitytas nevertu gyvenimo. Nuodēmē, kuri atgabeno mirtį žmonijai per Adomą, buvo tik viena neklausumo veikmē; bet per šitą veikmę jis nupuolē nuo savo tobulumo laipsnio. Dievas turējo teisę reikalauti iš jo tobulo klausumo, nes jis buvo sutvertas tobulas; ir Jis to paties reikalaus iš visų žmonių, kuomet didysis jų atsteigimo darbas bus užbaigtas. Tuomet nei vienam nebus leista turēti amžiną, gyvenimą, jei jis bent kiek nebus tobulas. Neturēti tobulumo tuomet bus liuosos valios nusidējimu pilnai šviesai ir tobulam sugebumui.
	Kiekvienas, kuris iš liuosos valios nusidēs pilnai šviesai ir sugebumui, žus antrojoj mirty. O jei kas tą tyrimo gadynę prie jos pilno šviesos žeresio, atmestų siulomas malones ir neitų tobulumo linkui per šimtą metų, tai jis bus paskaitytas nevertu gyventi ir bus ”atskirtas,” nors šimtą metų turēdamas jis bus palyginti tik kudikystēje. Va kas yra parašyta apie tą dieną: ”Jis turēs mirti šimto metų sulaukęs kaipo vaikas; ir kaipo nusidējēlis jis bus prakeiktas, jei jis numirs šimto metų sulaukęs.” (Izaj. 65:20 — Leeser). Todēl visi turēs turēti mažiausiai šimtą metų tyrimo; ir, jei kas nebus toks atkaklus, kad atsisakytų žengti pirmyn, tai jo tyrimas tęsis visą, Kristaus dieną, pasiekdamas galo tik jos užbaigoj.
The parable of the sheep and the goats	Pasaulio ateinančio teismo užbaiga yra. aiškiai parodyta prilyginime apie avis ir ožius (Mat. 25 :31-46; Apreišk. 20:15; 21:8 ir 1 Kor. 15:25). Šitie ir kiti raštai parodo,. kad jos pabaigoj dvi klasēs bus visai atskirtos — klausieji ir neklausieji; tie, kurie sutiks su Dievo dēsnio raide ir dvasia, ir tie, kurie nesutiks su Juo. Vieni įeis į amžiną gyvenimą kiti bus nubausti mirtimi, sunaikinimu (”antrąja mirtimi”), tas pats nuosprendis kaip ir pirmąjame teisme, nuo kurio Kristus juos atpirkimu [151] paliuosavo, gaudamas teisę juos paliuosuoti suteikimu. jų, atparko — savo mirties. Tai bus jų antroji mirtis. Jokis atpirkimas nebus duodamas už juos ir jiems nebus jokio paliuosavimo ar prisikēlimo, kadangi jų, nuodēmē yra liuosos valios, individinē, nežiurint pilnos šviesos ir progos, prie patogiausio individinio tyrimo.
Deeds of the present will receive their just reward. The Good Samaritan	Mes nenorime buti suprastais, kad mes ignoruojame dabartinę pasaulio atsakomybę, kurią, turi kiekvienas žmogus, žiurint Jo turimos šviesos, ar ji butų didelēe ar maža, ar ji paeitų iš prigimties, ar iš apreiškimo. ”Viešpaties akys yra kiekvienoj vietoj, iurēdamos į blogą ir gerą” ir ”Dievas paššauks tieson kiekvieną darbą, su kiekvienu slaptu daiktu, ar jis butų geras, ar jis butų blogas.” (Sal. p. žod,. 15:3; Sal. mok. 12:14). Geri ir blogi dabartinio laiko darbai gaus teisingą užmokestį dabar, ar anam pasauly. ”Kai-kurios žmonių nuodēmēs yra atviros, eidamos tieson pirma, o kitos seka paskui.” (1 Tim. 5:24) Niekas kitas, išskiriant Viešpaties numylētąjį ”mažą burelį” neturi užtektinai šviesos, kad užsitraukti galutiną bausmę, antrąją, mirtį. Mes tik užvedame kalbą apie pasaulio dabartinēs atsakomybēs dalyką palikdami smulkmenas tolesniam apsvarstymui.
God has been selecting the future judges –	Apie šešių, tukstančių metų laikotarpis stovi tarp pasaulio pirmojo ir antrojo teismo dienų o per tą ilgą laiką Dievas skyrēsi sau dvi speciales klases žmonių tarpe ir specialiai tyrē, disciplinavo ir lavino juos, kad jie butų Jo vertais įrankiais pasaulio teismo laikotarpiui, ar dienai atējris.
The House of Servants and The House of Sons	Šitas dvi klases Paulius (Žyd.3 :5,6) pavadino namų sunumis ir namų tarnais; pirmieji susidaro iš tų kurie buvo tirti ir atrasti ištikimais Krikšcionybēs gadynēs laiku, o antrieji susidaro iš ištikimųjų buvusių prieš Krikščionybēs gadynēs. Šitie specialiai pasiskyrimai anaiptol nekliudo žmonijos [152] pažadētam teismui ar tyrimui gadynę, sekamą po šitos Evangelijos gadynēs. Kurie sekmingai išlaikys tyrimą šitų dviejų specialių klasių, tie neeis drauge su pasauliu į teismą, o gaus savo atlyginimą, pasauliui einant teisman. Jie bus Dievo darbuotojais pasauliui palaiminti — teikti žmonms pamokinimus ir išlavinimą reikalingus jų galutiniam ištyrimui ir teismui. ”Ar nežinote, kad šventieji turi pasaulį teisti?” — 1 Kor. 6 :2. Šitos specialiai parinktos klasēs, kaip ir visa kita žmonija, kadaise priklausē Adomo pasmerkčiai, tačiaus per tikējimą tapo Kristaus mirties gerybių dalyviais. Iš pradžių pastoję išteisinti per tikējimą į Dievo pažadējimus, o paskui išpildę tolesnes kas savo pašaukimo sąlygas, jie tapo pripažinti vertais išaugštinimo į garbēs ir galēs vietas.
The trial of these classes is more severe than the trial of the world.	Šitų abiejų klasių tyrimas ar teisimas buvo daug, aštresnis, negu bus pasaulio teisimas Jo teismo dienlą; nes jie turējo atsilaikyti Šētonui, šito pasaulio kunigaikščiui ir visoms jo klastoms ir spątams, kuomet pasaulio teismo dieną Kristus viešpataus, o Šētonas bus surištas, kad jis negalētų apgaudinēti tautų. (Apreišk. 20:3) Jie buvo persekiojami už savo teisumą o tuomet žmonēms bus atlyginama už teisumą ir jie bus baudžiami tik už neteisumą. Jie turējo didelių kliučių ir spąstų ant kelio; o tai vis bus prašalinta iš kelio tuomet, kaip pasaulis bus statytas teisman. Bet nors šitų dviejų specialių bendrijų tyrimas buvo daug aštresnis už busimąjį pasaulio tyrimą, jiems ir atlyginimas bus atatinkamai didesnis.
	Del didžiojo apgaviko, Šētono, gudrybių pasauliui ir nominalei Bažnyčiai tapo atimta palaimintieji užtikrinimai busimojo teisaus teismo laiko. Jie žino, kad Šentraštis sako apie ateinančią teismo dieną bet jie žiuri į ją su baime ir nenoru; ir del šitos baims jiems nēra nemalonesnēs žinios [153] už tą kad Viešpaties diena yra arti. Jie padeda, ją toli nuo savęs ir nenori nei girdēti ją minint. Jie neturi supratimo apie palaiminimus laukiančius pasaulio, kuomet viešpataus tas, kurį Dievas, paskyrē teisti pasaul teismu. Didžiausiomis įtakomis užrišanciomis akis, kurias Šētonas patiekē palaikymui žmonių nežinojime teisybēs apie teismo dieną, yra klaidos, kurios atsirado įvairių tikybinių sektų tikētēse (tikējimo išpažinimuose) ir himnų knygose. Daugelis pradējo žiureti į šitas klaidas kaipo į svarbiausias Dievo Žodžiui. Kaip skirtingai žiuri į tą teismo dieną pranašai ir apaštalai! Pasiklausykime džiaugsmingų, pranašingų Dovido išsireiškimų (1 Kar Nus. 17:31-34). Jis sako: —

Studijavimas 8