Studijavimas 9

Atpirkimas Ir Atsteigimas

 

Jesus1DownCrossF.jpg (6870 bytes)

 

Asteigimas Garantuojamas Atpirkimu. – Atpirkimu Gaunama ne Amžinas Gyvenimas, o Mēginimas jį Gauti – Tyrimo Sąlygos ir Patogumai. – Kristaus Pasišventimas Reikalingas. – Kaip Žmonija Galējo Buti ir Buvo Atpirkta Vieno Mirtimi. – Tikējimas ir Darbai Dar Vis Reikalingi. – Atmokējimas už Geros Valios Nuodēm,,e Yra Tikras. – Ar Bus Gana Vietos Ant Žemēs Prisikēlusiems Milijonams? – Atsteigimas ar Evoliucija.

 

Restitution –
the logical result of the ransom.
Jesus11Death.jpg (10555 bytes)
     IŠ aprašymo apie Dievo apreikštą planą, kurį čia patiekēme, yra aišku, kad Jo patvarkymu žmonija yra atsteigiama arba sugrąžinama į tobulumą ir garbę, prarastus Rojuje. Stipriausis ir įtikinamiausis to įrodymas kuoaiškiausiai matos, pilnai įvertinus atpirkimo didumą ir budą. 

     Pranašų ir apaštalų nusakytasis atsteigimas turi sekti atpirkimą kaipo teisinga ir loginē sekmē. Dievo patvarkymu teikiančiu atpirkimą, visi žmonēs, jei jie savo valia nesipriešins išganingai didžiojo Išganytojo galybei, turi buti išgelbēti nuo pradinēs bausmēs, “sugedimo vergautēs,” mirties, kitaip atpirkimas butų be naudos visiems.

Christ gave himself a ransom for all – so that he might bless all.

 

wpe1E7.jpg (16290 bytes)

     Pauliaus samprotavimas šituo klausimu yra aiškiausis ir neužginčinamiausis. Jis sako: (Rom. 14:9) “Nes šituo tikslu Kristus numirē ir vēl atgijo, kad Jis galētų buti Viešpačiu [valdovu, valdytoju] mirusiųjų ir gyvųjų.” 

     Reiškia, musų Viešpaties mirties ir prisikēlimo tikslu buvo ne tik gyvąją žmoniją  palaiminti, valdyti ir atsteigti, bet ir [156] turēti autoritetą, arba pilną kontrolę ant mirusių, taip kaip ir ant gyvų, užtikrinant savo atpirkimo labdaringumą tiek vieniems, tiek kitiems.*)

   *) Mes galime atatinkamai pripažinti priedinę ir platesnę reikšmę Apaštalo žodžiams, butent, kad visa žmonijos šeima buvo įskaityta į pasakymą “mirusieji”. 

   Dievo žvilgsniu visa žmonija nuteista myriop yra skaitoma jau mirusia (Mat. 8:22); todēl posakis “gyvieji” butų taikomas anapus žmonijos šeimos, tiems, kurių gyvenimai nebuvo prarasti — angelams.

     Jis “atidavē save [atatinkama kaina] už visus,” kad Jis galētų palaiminti visus ir suteikti kiekvienam žmogui individinį ištyrimą gyvenimui. Sakyti, kad Jis davē “atpirkimą už visus,” ir sakyti, kad tik sauja atpirktųjų gali apturēti kokią naudą iš to, yra nesuomonē; tąsyk reiktų manyti, kad Dievas priēmē atpirkimo kainą ir paskui atsisakē atpirktuosius paliuosuoti, arba kad Viešpats, atpirkęs visus, nesugebējo, ar nenorējo savo pirmojo, labdaringojo sumanymo įvykinti. 

     Dieviškųjų planų neatmainomumas, nemažiau kaip dieviško teisingumo ir meilēs tobulumas atmeta tokią mintį ir prieštarauja jai ir suteikia mums užtikrinimo, kad pradinis labdaringasis planas, kurio pamatu buvo atpirkimas visų, bus, pilnai įvykintas Dievo “atatinkamu laiku,” ištikimi tikintieji bus paliuosuoti nuo adominēs pasmerkties ir jiems bus sugrąžinta proga grįžti prie Dievo sunų, teisių ir laisvių, kurias jie turējo pirma nusidējimo ir prakeiksmo.

The ransom guarantees every man an opportunity for life.

 

Grave16.jpg (5320 bytes)

 

Prior experience with evil will be a great advantage during the new trial.

     Sykį aiškiai pamačius tikrąsias atpirkimo labdarybes ir sekmes, visoki užginčijimai Jo buvimo visuotinu turo pranykti. “Atpirkimo kaina visiems” duota “žmogaus Kristaus Jezaus”, neduoda ir negarantuoja amžino gyvenimo, ar palaiminimo nei vienam; bet jį užtikrina kiekvienam antrą progą, ar tyrimą amžinam gyveniman įeiti. 

     Pirmasis tyrimas žmogaus, kuris išējo praradimu palaiminimų [157] išpirmo suteiktų, tikrumoje yra prityrimo laime ištikimaširdžiams, ačiu atpirkimui, kurį Dievas patiekē. Bet tas, kad žmonēs yra atperkami nuo pirmosios bausmēs neužtikrina, kad jie, individiniai tiriami amžinąjam gyvenimui, negali neparodyti klausumo, be kurio nei vienas negali įeiti į amžiną gyvenimą. 

     Žmogus bus pilnai prasergētas dabartinēs prityrties nuodēme ir jos karčia bausme; o kuomet, ačiu atpirkimui jam bus duota kitas individinis tyrimas, po akių ir kontrolēs to, kuris taip numylējo jį, kad savo gyvastį atidavē už jį ir kuris nenori, kad kas nors pražutu, bet kurio noru yra, kad visi sugrįžtų prie Dievo ir gyventų, tai galime buti tikrais, kad tik liuosa valia neklausantieji gaus bausmę antrame teisme. 

     Tąja bausme bus antroji mirtis, nuo kurios nebus atpirkimo, paliuosavimo, nes nebutų tikslo antram atpirkimui ar tolesniam tyrimui. Visi bus pilnai pamatę ir paragavę gero ir blogo; visi bus matę ir prityrę Dievo gerumo ir meilēs; visi bus turēję pilną, teisingą individinį ištyrimą gyveniman prie tinkamiausių sąlygų. 

     Daugiau negalima reikalauti ir daugiau nebus duota. Tasai tyrimas nuspręs ant visados, kas bus teisus ir šventas visokiausiuose tyrimuose; ir taipgi nutars, kas bus neteisus ir nešventas ir vis bus suteptas prie visokiausių tyrimų.

TIPermissionEvilF.jpg (4316 bytes)

The Adamic trial - "As in Adam all die, so in Christ shall all be made alive."
I Corinthians 15:22

     Butų be naudos davus naują tyrimą gyveniman prie lygiai tų pačių apystovų; bet išlygos ir sąlygos individiniam tyrimui gyveniman bus tos pačios ką adominiame tyrime, tačiaus teisiamųjų apystovos bus kitokios. Dievo įstatymas pasiliks tas pats — jis nesikeičia. 

     Jis vis sakys, “Toji siela, kuri nusideda, turēs mirti;” ir žmogaus padētis nebus geresnē, kiek ją apystovos liečia, negu padētis ir apystovos Rojuje; bet didelis skirtumas bus del padidējusios žinotēs. 

     Prityrimas blogo, palygintas su [158] prityrimu gero, kuris padidēs pas kiekvieną tyrime ateinančiąją gadynę, bus patogumu, per kurį antrojo tyrimo sekmēs plačiai skirsis nuo pirmojo sekmių, del kurių dieviškoji Išmintis ir Meilē parupino “atpirkimą visiems” ir tokiu budu užtikrino naujojo tyrimo palaiminimą visiems. 

     Patogesnio tyrimo, patogesnio įstatymo, patogesnių sąlygų, ar apystovų negalima sugalvoti kaipo priežasčių antram atpirkimui ar tolesniam tyrimui Tukstantmečio gadynēs anapusy.

The ransom releases the sinner from the first condemnation.      Duotasis atpirkimas nepateisina nusidējimo nei pas veiną; jis nemano skaityti nusidējēlius šventais ir leisti juos į amžinąją palaimą. Jis tik paliuosuoja nusidējēlį nuo pirmosios pasmerkties ir jos sekmių, tiesioginių ir aplinkinių, ir pastato jį vēl tyrti gyveniman, kur tyriamasis jo liuosos valios klausymas ar neklausymas nuspręs, ar jis gali turēti amžiną gyvenimą, ar ne.
The fall has not injured all of Adam’s children alike.

CainAbel2.jpg (3641 bytes)

     Neigi tenka manyti, kaip kad daugumas yra palinkę manyti, kad visi tie, kurie gyvena civilizuotame stovy ir mato ar turi Bibliją, turi pilną progą ar ištyrimą gyveniman. Reikia atsiminti, kad nupuolimas ne visus Adomo vaikus lygiai palietē. 

     Kai-kurie atējo pasaulin tokie silpni ir nupuolę, kad šito pasaulio dievui, Šētonui, yra lengva juos klaidinti ir laikyti imtiniais, apleidus ir apsiautus nuodēme; ir visi daug maža yra šitoje įtakoje, taip kad net jiems norint daryti gera, blogas atsiranda, kurį jie norētų daryti, yra beveik negalimas, o blogas, kurio jie nenorētų daryti, yra beveik neišvengiamas.

Very few enjoy the benefits of the ransom now, but eventually all will.

 

Bible29B&B.jpg (2486 bytes)

 

Bible28JulieUp.jpg (3185 bytes)

 

     Tikrai, mažas skaičius yra tų, kurie dabartiniu laiku tikrai ir tiriamuoju budu atsižinotų apie tą laisvę, per kurią Kristus padaro laisvais tuos, kurie priima Jo atpirkimą ir atsistoja po Jo kontrole, kad Jis juos vestų į ateitį. Bet tik šitie [159] keli, šita Bažnyčia, pašaukti ir išanksto ištirti specialiam tikslui buti Dievo bendradarbiais pasauliui laiminti — dabar jie duoda liudymą, o paskui valdys, laimins ir teis pasaulį jo tyrimo gadynēje — tik jie vieni gērisi iki tam tikro laipsnio atpirkimo palaiminimais, ir yra dabar tiriami gyveniman. 

     Šitie keli turi priskaitytus jiems (ir jie gauna tikējimu) visus atsteigimo palaiminimus, kurie bus teikiami pasauliui ateinančiąją gadynę. Jie, nors nēra tobuli, neatsteigti į tikrąjį Adomo stovį, tačiaus su jais apsieinama taip, kad atlyginus už skirtuma. Del jų tikējimo į Kristų, jie yra skaitomi tobulais ir todēl yra atsteigti į tobulumą ir dieviškąją malonę jau kaipo liuosi nuo nuodēmēs. 

     Jų netobulumai ir neišvengiamos silpnybēs yra atsveriami atpirkimo ir jiems nepriskaitomi; juos atstovi Atpirkējo tobulumas. Todēl Bažnyčios tyrimas del skaitymo jos stovinčia Kristuje, yra tiek pat teisingas, kaip ir tas, kurį pasaulis turēs laike tyrimo. Visas pasaulis bus supažindintas pilnai su teisybe ir kiekvienas priēmusis jos išlygas ir sąlygas bus skaitomas ne nusidējēliu, o sunumi, kuriam visi atsteigimo palaiminimai yra žadēti.

The trials of the Church and of the world are different.

 


Arena.jpg (3015 bytes)

     Vienas skirtumas tarp pasaulio prityrimų ir Bažnyčios prityrimų, josios tyrimo laiku bus tas, kad pasaulio klausieji tuojaus pradēs gauti atsteigimo palaiminimus pamažu jų silpnybēms — protinēms ir fizinēms mažējant; kuomet Evangelijos Bažynčia pašvęsta tarnauti Viešpačiui iki pat mirties, numiršta ir gauna savo tobulumą umai su pirmuoju prisikēlimu. 

     Kitas skirtumas tarpe šitų dviejų tyrimų yra tame, kad apystovos ateinančioje gadynēje, visuomenēje, valdžioje ir t. t., palyginti bus tinkamesnēs teisiesiems, negu dabar, kur tikējimas ir klausumas bus atlyginama, o nuodēmē nubaudžiama; kuomet dabar, šito pasaulio kunigaikščiui valdant, Bažnyčios tyrimas yra nepatinkamose [160] apystovose teisumui, ištikimumui ir t. t. Bet tas, kaip jau matēme, bus atlyginta garbēs ir dieviškos prigimties šlovēs dovana teikiama Bažnyčiai šalia amžinojo gyvenimo dovanos.

Extinction of life is the penalty of sin.

Doctor.jpg (3395 bytes)

 

Grave6AngelF.jpg (6021 bytes)

     Adomo mirtis buvo tikra, nors ji buvo pasiekta mirimu per devynis šimtus ir trisdešimts metų. Kadangi jis pats mirē, tai ir visi vaikai yra toj pačioj mirimo padēty ir be teisēs gyvenimo; ir panašiai savo tēvams visi jie miršta ilgiau ar trumpiau pagyvenę. 

     Tačiau reikia atminti, kad ne skausmas ir mirimo kančios, o mirtis — gyvybēs pranykimas — kuriuomi kančios, passibaigia, yra bausme už nuodēmę. Kentējimas yra tik pripuolamas ir bausmē ant daugelio nukrinta mažu kentējimu, arba be jokio kentējimo. Toliau pareina atsiminti, kad Adomas pralaimējo gyvenimą, pralaimējo jį ant visados; ir nei vienas jo ainių neįstengē atpirkti savo kaltes, ar atgauti pražudytąjį pavildą. 

     Visa žmonija yra numirusi arba miršta. Ir jei žmonēs negali atpirkti savo kalčių pirma mirties, tai tikrai jie negali jų atpirkti numirę — kuomet jie negyvena. Bausme už nuodēmę buvo ne tik numirime, su privilegija ir teise vēl sugrįžti į gyvenimą. Išduotoje bausmēje nebuvo nieko pasakyta apie paliuosavimą. (1 Moz. 2:17) 

     Todēl, atsteigimas yra Dievo liuosos malonēs, ar valios darbu. Ir, kaip tik bausmē buvo užtraukta, net ją beišduodant, Dievo liuosa valia buvo pareikšta, kuri, kuomet bus įvykinta, pilnai pareikš Jo meilę.

The promise is still sure – all shall be blessed
in the times of restitution.

Family3.jpg (4362 bytes)

     Jei ne vilties spindulys suteiktas pareiškimu, kad moters sēkla sutrins galvą žalčiui, tai žmonija butų paskendusi didžiausiame nusiminime; bet šitas pažadējimas parodē, kad Dievas Abraomui prisiekē, kad jo sēkloje visos žemēs šeimynos bus palaimintos, tai tas reiškē visų prisikēlimą, arba atsteigimą; nes daugelis tuomet buvo numirę, o kiti po to [161] numirē nepalaiminti. 

     Vienok pažadējimas lig šiol yra geras: visi bus palaiminti, kuomet atsteigimo, ar atnaujinimo laikas ateis. (Apašt. Darb. 3:19) Be to, kadangi palaiminimas reiškia malonę ir kadangi Dievo malonē buvo atimta ir jos vietą užēmē prakeikimas, užējęs per nuodēmę, tai šitas pažadējimas busimojo palaiminimo reiškē prakeiksmo atitraukimą ir todēl sugrįžimą į Jo malonę. Tas taipgi reiškia, kad Dievas arba atleis, atmainys savo įsakymą ir išteisins nusikaltusią žmoniją, arba, kad Jis turējo tam tikrą planą, sulig kurio ji galējo buti atpirkta, kitam užmokant žmogui paskirtą bausmę.

     Dievas nepaliko Abraomo abejonēje sulig to, kokis Jo planas yra, bet įvairiais paveikslingais aukavimais, kuriuos visi einantieji prie Jo turējo daryti, parodē, kad Jis negalējo atsileisti ir neatsileido ir nedovanojo nuodēmēs; ir kad vienintēlis budas ją ištrinti ir bausmę už ją panaikinti, tai užtenkama auka atatinkama bausmei. Tas buvo parodyta Abraomui labai reikšmingu budu: Abraomo sunus, kuriame susikaupē palaiminimas, visųpirmiausia turējo buti paaukotas pirma, negu jis galēs palaiminti ir Abraomas gavo jį iš numirusių tarpo paveiksle. (Žyd. 11:19)

Abraham’s son, Isaac, typified Christ Jesus.


Abraham and Isaac

     Tame paveiksle Izaokas yra tolyginamas prie tikrosios sēklos, Kristaus Jezaus, kuris numirē, kad žmones atpirkti, kad atpirktieji visi galētų gauti pažadētąjį palaiminimą. Jei Abraomas butų manęs, kad Viešpats atleis ir dovanos kaltę, tai jam butų rodęsi, kad Dievas yra atmainingas ir todēl Jo duotu pažadējimu negalima pilnai pasitikēti. 

     Jis galējo samprotauti: Jei Dievas sykį atmainē savo Žodį, tai kodēl Jis negali ir vēl jo atmainyti? Jei Jis atsileidžia kas del mirties prakeiksmo, tai ar Jis negali atsileisti kas del malonēs ir palaiminimo? 

     Bet Dievas nepalieka mus tokiame netikrume. Jis duoda mums gerą savo [162] teisingumo ir neatmainingumo užtikrinimą. Jis negalējo kaltēs pateisinti net ir mylēdamas žmones taip, kad

“Jis nesigailējo savo vienatinio Sunaus, kuriam leido numirti už mus visus.”

Jesus gave a full satisfaction for all men.      Kaip visa žmonija buvo Adome, kuomet jis buvo pasmerktas, ir prarado gyvenimą per jį, taip Jezui “atiduodant save atpirkimo kaina už visus,” Jo mirtis palietē negimusią žmoniją, buvusią jo sēkloje. 

     Pilnas patenkinimas, arba atatinkama kaina už visus žmones šitokiu budu buvo atiduota į Teisingumo rankas — kuri turējo buti panaudota “savo laiku” ir tas, kuris šitaip atpirko visus, turi, pilną galę atsteigti visus, kurie per Jį ateis prie Dievo.

ScalesA.jpg (14998 bytes)

 

 

 

 

 

Jesus6A.jpg (5209 bytes)

“Kaip vieno prasižengimu užtraukta pasmerkimas ant visų žmonių, taip vieno teisumu suteikta dykai visiems žmonēms dovana gyvenimą atgauti. 

“Kaip vieno žmogaus nepaklausymu daugelis padaryta nusidējēliais, taip vieno žmogaus klausumu daugelis padaryta teisiais.” (Rom. 5:18, 19)

     Dalykas yra aiškus: Kiek žmonių tapo mirties dalyviais del Adomo nuodēmēs, tiek jų gaus gyvenimo privilegijas siulomas musų Viešpaties Jezaus, kuris numirē už juos ir per pasiaukojimą tapo Adomo atstovu peržengto įstatymo akyvaizdoje ir tokiu budu “atidavē save kaipo atperkamąją kainą už visus.” Jis numirē, “teisus už neteisius, kad Jis galētų nuvesti juos pas Dievą.” (1 Petro 3:18)

     Tačiaus Apaštalo pareiškimas yra toks, kad, kaip pasmerkimo nuosprendis yra išplēčiamas ant visos Adomo sēklos, taip per musų Viešpaties Jezaus Kristaus atsidavimui Tēvo patvarkymui per paaukojimą [163] savęs musų labui, nemokama dovana yra išplēčiama ant visų — atleidimo dovana, kuri, jei yra priimta, sudaro pateisinimą arba pamatą amžinam gyvenimui. 

     Ir “kaip per vieno žmogaus neklausumą daugelis tapo padaryta nusidējēliais, taip per vieno klausumą daugelis bus [ne buvo] padaryta teisiais.” 

     Jei viena atpirkimo kaina, be musų priēmimo jos, padarytų mus teisiais, tąsyk tektų skaityti, per vieno klausumą daugelis buvo padaryta teisiais.

     Bet nors atperkamoji kaina buvo Atpirkējo duota, Evangelijos gadynēje tik keli tapo padaryta teisiais — pateisintais — “per tikējimą į Jo kraują.” 

     Bet kadangi Kristus yra atlyginimu (patenkinimu) už viso pasaulio nuodēmes, tai ačiu tam visi žmonēs gali buti išteisinti ir paliuosuoti nuo bausmēs už Adomo nuodēmę per Jį — einant Naująja Sutartimi.

Our penalty is paid for us through Christ.


Jesus37Resur.jpg (4278 bytes)
"He is risen."

     Pas Dievą neteisumo nēra; todēl “Jei mes išpažinsime savo nuodēmes, tai Jis bus ištikimas ir teisus atleisti musų nuodēmes ir apvalyti mus nuo visokio neteisumo.” (1 Jono 1:9) Kaip Jis butų neteisingas, jei Jis leistų mums ištrukti nuo paskelbtos bausmēs be atsiteisimo, taip Jis čia taipgi duoda mums suprasti, kad butų neteisinga, jei Jis uždraustų musų atsteigimą, nes Jo paties patvarkymu musų bausmē tapo užmokēta už mus. 

     Tas pats neiškreipiamas teisingumas, kuris kadaise pasmerkē žmogų mirtin, dabar stoja už paliuosavimą visų, kurie išpažįsta savo nuodēmes, jieško gyvenimo per Kristų.

“Tai Dievas, kuris išteisina — kas yra tas, kuris pasmerkia? Tai Kristus, kuris numirē; taip, tas, kuris vēl prisikēlē, kuris net yra po Dievo dešinēs, kuris taipgi užsistoja už mus.” — Rom. 8:33, 34.

 

Sheep6F.jpg (3510 bytes)

 

Cross.jpg (14755 bytes)

     Atpirkimo pilnumas yra pačiu stipriausiu argumentu, kokis gali buti už atsteigimą visų žmonių, [164] kurie priims jį siulomomis išlygomis. (Apreišk. 22:17) Patsai Dievo teisingumo ir garbēs budas stoja už tai; kiekvienas pažadējimas, kurį Jis davē, tą reiškia; ir kiekvienas vaizdinis aukavimas nurodo į didyjį ir pakankamą aukavimą —

“Dievo Avinēlį, kuris naikina pasaulio nuodēmes” — kuris yra “atlyginimu [patenkinimu] už musų [Bažnyčios] nuodēmes ir ne tik už musų, o ir už viso pasaulio nuodēmes.” (Jono 1:39; 1 Jono 2:2)

     Kadangi mirtis yra bausmē arba atlyginimas už nuodēmę, tai kuomet nuodēmē yra panaikinta, atlyginimas turi pranykti savo laiku. Kiekviena kita pažiura butų netinkama ir neteisinga. 

     Tas, kad dar nēra atsigriebta nuo adominių nuostolių, nors mažne du tukstančiai metų praējo nuo to laiko, kaip musų Viešpats numirē, nei kiek nekalba prieš atsteigimą taip kaip ir tas, kad keturi tukstančiai metų praējo prieš Jo mirtį nēra įrodymu to, kad Dievas nerengē atpirkimo pirma pasaulio įkurimo. 

     Du tukstančiai metų po Kristaus mirties ir keturi tukstančiai metų pirma jos, buvo laikai paskirti kitoms darbo dalims, besirengiant prie “visų daiktų atsteigimo laikų.”

Some have been blinded in part, and some completely, by Satan.

 

Each for himself will have a full chance to prove, by obedience or disobedience, his worthiness or unworthiness of life everlasting.

     Tegul nei vienas nesiskubina manyti, kad šitoje pažiuroje yra kas priešingo Švento Rašto mokinimui, kad tikējimas Deivui, atgaila už nuodēmę ir budo reformavimas yra butini išganymui. Apie šitą plačiau bus kalbama vēliau, dabar gi pasakome, kad tik labai nedaug kas turējo užtektinai šviesos pilno tikējimo, atgailos ir reformavimo padarymui. 

     Šito pasaulio dievas vienus apakino dalinai, kitus visiškai ir jie tenka atgriebti nuo apjakimo taip kaip ir nuo mirties, kad jie, kiekvienas sau, turētų pilną progą paklausumu įrodyti savo vertumą, ar nepaklausumu nevertumą amžinam gyvenimui. Tąsyk tie, kurie parodys save nevertais gyvenimo, vēl numirs — antrąja mirtimi — [165] nuo kurios nebus atpirkimo ir todēl nebus prisikēlimo. 

     Mirtis, kuri ateina del Adomo nuodēmēs, ir visi netobulumai, kurie ją seka, bus prašalinti atpirkimu, kuris yra Jezuje Kristuje; bet mirtis, kuri ateina kaipo individinē sekmē, liuosos valios atsakomybē, yra galutina. Šita nuodēmē neturi atleidimo ir bausmē už ją, antroji mirtis, bus amžina — ne amžinas mirimas, o amžina mirtis — mirtis nepertraukiama prisikēlimo.

Grave11.jpg (3814 bytes)

The redemption through Christ is to be as far-reaching as the sin of Adam.

     Apie atpirkimo plano filosofiją bus kalbama sekamame tome. Čia tik pabrēžiame faktą, kad atpirkimas per Kristų Jezų savo palaiminančiomis sekmēmis ir pragumais turi siekti taip toli, kaip toli siekia Adomo nuodēmē savo kenksmingumu ir pragaištingumu — kad visi, kurie buvo pasmerkti ir kurie nukentējo del vieno, gali “savo laiku” tikrai buti paliuosuoti nuo visų tų blogybių per kitą. 

     Tačiaus nei vienas negali įvertinti šito Švento Rašto argumento, kuris nesutinka su Švento Rašto pareiškimu, kad mirtis — esybēs užgesimas — yra atmokējimas už nuodemę.

     Tie, kurie mano, kad mirtis yra gyvenimas kančiose, ne tik nepaiso priešingų žodžių mirtis ir gyvenimas reikšmēs, bet dar įsivelia į dvi nesąmoni. Yra nesąmonē manyti, kad Dievas norētų palaikyti Adomo esimą kančiose amžinai del kokios nors nuodēmēs, kurią jis galējo padaryti, o ypatingai del mažo prasižengimo suvalgymu uždrausto vaisiaus. 

     Arba vēl, jei musų Viešpats Jezus atpirko žmoniją, numirē už mus, tapo musų atpirkimo kaina, nuējo mirtin, kad paliuosuoti mus nuo jos, tai ar nēra aišku, kad mirtis, kurią Jis iškentējo už neteisingus, buvo lygiai tos pačios rušies, kuriai visa žmonija buvo pasmerkta? 

     Taigi, ar Jis kenčia amžinas kančias už musų nuodēmes? Jei ne, tai nubaudimas už musų nuodēmes buvo mirtis taip tikrai, kaip ir kad Jis numirē už musų [166] nuodēmes, o ne gyvenimas kokioj nebutų prasmēj ar sąlygoj.

The doctrine of eternal torture is inconsistent with the Scriptures and the understanding of the Ransom.      Bet keista pasakyti, tuli atradę, kad amžinos kančios teorija nesutinka su pareiškimais, kad “Viešpats uždējo ant Jo musų visų nedorumą,” ir kad Kristus “numirē už musų nuodēmes,” ir matydami, kad vienas, ar kitas reikia atmesti kaipo nesuderinamas, taip prisirišo prie amžinos kančios idējos ir taip augština ją kaip saldų kąsnelį, kad jie laikosi jos nepaisydami Švento Rašto ir tyčia užgina, kad Jezus užmokējo pasaulio atpirkimo kainą, nors šita tiesa yra mokinama kiekviename Biblijos puslapy.
 

EarthSheepA.jpg (9276 bytes)

AR ATSTEIGIMAS PRITAIKOMAS.

     Kai-kurie yra manę, kad jei bilijonai numirusių prisikeltų, tai jiems nebutų vietos ant žemēs; ir kad, jei butų jiems vietos, tai žemē negalētų išmaitinti tokios daugybēs žmonių. Yra net sakoma kai-kurių, kad žemē yra vienas didelis kapinynas, ir kad jei visi numirusieji prisikeltų, tai jie susimindžiotų vienas kitą, neturēdami vietos.

     Tai yra svarbus pastebējimas. Kaip tas butų keista, jei atrastume, kad Biblijai beskelbiant prisikēlimą visiems žmonēms, tikras išmatavimas parodytų, jog jiems nēra kur atsistoti ant žemēs! 

     Taigi pasižiurēkime: išskaitliuokime, o pamatysime, kad tai yra nepamatuota baimē. Mes atrasime, kad yra užtektinai vietos “atsteigimui visų,” taip kaip 

“Dievas pasakē visų savo šventų pranašų lupomis.”

If all the dead were resurrected, would there be enough room on the earth?

EarthGrn2F.jpg (2902 bytes)

     Sakysime, kad nuo žmogaus sutvērimo praējo šeši tukstančiai metų, ir kad dabar gyvenančių ant žemēs žmonių yra keturiolika šimtų milijonų. Žmonija prasidējo iš vienos poros, bet apskaitysime labai gausiai, sakysime, kad pradžioje žmonių buvo tiek, kiek jų dabar yra; ir toliaus, kad jų niekuomet nebuvo mažiau, nors tikrumoje tvanas buvo [167] sumažinęs jų skaičių iki aštuonių asmenų.

     Toliau, nesišykštēkime ir paskaitykime kiekvienam šimtmečiui tris gentkartes, arba trisdešimts trejus metus vienai gentkartei, nors anot 1 Mozēs knygos 5, nuo Adomo iki tvano, per vieno tukstančio šešių šimtų ir penkiasdešimts šešių metų laikotarpį, buvo tik vienuolika gentkarčių, arba apie šimtas ir penkios dešimtys metų kiekvienai gentkartei.

     Dabar pasižiurēkime: šešiuose tukstančiuose metų yra šeši šimtmečiai; trys gentkartēs kiekvienam šimtmečiui nuo Adomo padarytų šimtą ir aštuonias dešimts gentkarčių; o keturiolika šimtų milijonų gentkartēje padarytų du šimtu ir penkiadešimts du bilijonus (252,000,000,000) viso žmonijos skaičiaus nuo sutvērimo iki dabartinio laiko, skaitant šituo duosnumu, kuris duoda daugiau, negu dvigubą tikrąjį skaičių.

Grave10B.jpg (23359 bytes)

 

     Kur mes rasime vietos šitai didelei daugybei? Išmatuokime žemę, o pamatysime. Jungtinių Valstijų valstija Texas turi du šimtu ir trisdešimts septynis tukstančius ketvirtainių mylių.  Ketvirtainēje mylioje yra dvidešimts septyni milijonai, aštuoni šimtai septynios dešimts aštuoni tukstančiai, keturi šimtai ketvirtainių pēdų ir todēl Texase yra šeši trilijonai, šeši šimtai ir septyni bilijonai, šimtas aštuoniosdešimts milijonų, aštuoni šimtai tukstančių (6,607,180,800,000) ketvirtainių pēdų. 

     Duodami dešimtį ketvirtainių pēdų paviršio kiekvienam negyvam kunui užimti, atrasime, kad Texas, kaipo kapinēs, šituo skaitliojimu sutalpintų šešis šimtus, šešiasdešimt bilijonų, septynis šimtus aštuonioliką milijonų ir aštuoniasdešimt tukstančių (660,718,080,000) kunų, arba beveik trigubai tiek, kiek išneša musų perdētas skaičius žmonių gyvenusių ant žemēs.

EarthGrn1F.jpg (3805 bytes)      Stačias žmogus užima apie vieną ir du trečdalius ketvirtainēs pēdos. Šituo matu dabartinēs žemēs [168] gyventojų skaičius (vienas bilijonas keturi šimtai milijonų žmonių) galētų atsistoti aštuoniosdešimts šešių ketvirtainių mylių plote, mažesniame už tą, kurį užima Londono ar Philadelphijos miestas. 

     O Airijos sala (trisdešimts dviejų tukstančių ketvirtainių mylių plotas) suteiktų stovimos vietos daugiau, negu dvigubam skaičiui žmonių, net musų perdētu apskaitymu.

 

If everyone who ever lived were put in the U.S.A. ...
     "X" acres/person
     "X" sq. miles/person
     "X" sq. ft/person

MapUS.jpg (11765 bytes)


6,000 years since creation =   60 centuries

33 years/generation
=     3 generations/century

     60 centuries
x     3 generations
= 180 generations
          since creation

wpe107.jpg (9384 bytes)

SQUARE FEET IN TEXAS

27,878,400 sqft per mile

x 237,000 sq. miles in Texas

= 6,607,180,800,000 sq. ft. in Texas


1,400,000,000 people  on the earth now
x  180 generations
=  252,000,000,000
           total people that ever lived on the earth

MapTX2.jpg (15446 bytes)

IF TEXAS WERE A CEMETERY

    Using 10 sq. ft. for each person in a cemetery:

     6,607,180,800,000 sq. ft. in the state of Texas divided by 10
= 660,718,080,000
 people in a cemetery


Nearly 3 times the exaggerated total people that ever lived
could have 10 sq. ft standing room  in Texas!

 

FlowerRose2F.jpg (2656 bytes)

     Todēl nēra didelēs sunkenybēs šitam priekaištui atremti. O jei prisiminsime Izajos pranašybę (35:1-6), kad žemē padidins savo derlių; kad dykuma reikš džiaugsmo ir žydēs kaip rožē; kad tyruose prasimuš, vandenys ir dykumoje upēs tekēs, tai pamatysime, kad Dievas parodo, jog Jis numatē visus savo patvarkymo butinumus ir aprupins savo sutvērimų reikalus visai prigimtu budu.
Was primeval man lacking in intelligence?

PrimevilMan.jpg (20921 bytes)

ATSTEIGIMAS AR EVOLIUCIJA.

     Kai-kurie gali sakyti, kad Švento Rašto liudymas apie žmonių atsteigimą į buvusyjį stovį neatatinka mokslo ir filosofijos mokinimams, kurie įtikinamai rodo mums į augštesnį šito dvidešimto šimtmečio protą ir paduoda šitą kaipo galutinį įrodymą to, kad pirmykštis žmogus turējo buti, palyginant, labai mažo proto, kuris, kaip jie sako, yra plētotēs išdava. Šituo žvilgsniu atsteigimas į buvusį stovį butų toli gražu nepageidaujamas ir priešingas palaiminimui.

Did Adam fall upward?      Pirmu pažvelgimu tokis samprotavimas atrodo geras ir daugelis yra palinkę priimti jį kaipo tiesą be akylo prisižiurējimo, sakydami drauge su garsiu Brooklyno pamokslininku. Jei Adomas nupuolē, tai jo puolimas buvo augštyn ir juo daugiau ir greičiau mes pulsime nuo pradinio stovio, juo geriaus bus mums ir visiems, kuriuos tas paliečia.
Evolution2.jpg (14559 bytes)      Tokiu budu filosofija, net sakykloje, norētų [169] padaryti Dievo Žodį beveikmiu ir, jei galima, įtikinti mus, kad apaštalai buvo kvaili, kuomet jie sakē, kad mirtis ir kiekviena kliutis parējo iš pirmojo žmogaus nepaklusnumo ir kad jos galima prašalinti ir žmogus atsteigti dieviškoje malonēje ir gyvenime tik su atpirkimo pagelba. (Rom. 5:10, 12, 17-19, 21; 8:19-22; Apašt. Darbai 3:19-21; Apreišk. 21:3-5)

     Bet nesiskubinkime tikēti, kad šita filosofija yra nesumušama; jei mes turētume atmesti apaštalų mokinimus apie nuodēmēs ir mirties pradžią ir atsteigimą į pradinį tobulumą, tai mes, budami teisingais, turētume atmesti jų liudymus visai ir apie kiekvieną dalyką, kaipo neįkvēptus ir todēl neturinčius specialēs svarbos ar autoriteto. Todēl faktų šviesoje trumpai ištirkime šitą populerējančią pažiurą ir pamatykime kaip gili jos filosofija yra.

Evolution.jpg (12711 bytes)

 

Brain1.jpg (4489 bytes)

     Šitos teorijos skelbējas ir atstovas sako: — “Žmogus iš pirmo buvo gyvavimo stovy, kur turējo viršų jo guvulinē prigimtis ir mažne grynai fizinē prigimtis valdē jį; toliaus jis pamažu augo iš vieno stovio į kitą iki dabar, kuomet vidutinis žmogus pasiekē tokios sąlygos, kur galima pasakyti, kad jis patenka po smegenų valdžia.

     Todēl šitą gadynę galima skaityti ir vadinti Smegenų Gadyne. Smegens stumia didžiuosius dienos darbus. Smegens paima valdžios vadžias; ir žemēs elementai, oras ir vanduo paimama valdyti. 

     Žmogus uždeda savo ranką ant visų fizinių jiegų ir vis palengva įgyja tokios galybēs ant gamtos karalijos, kuri parodo, kad galų gale jis galēs Aleksandro Selkirko žodžiais sušukti, ‘Aš esu viešpačiu visa to, ką aš matau’.”

Scientific research is not infallible.      Tas, kad iš pirmo pažiurējimo teorija atrodo teisinga, neprivalo mus vesti prie greito priēmimo jos ir bandymo kraipyti Bibliją jos suderinimui su ja. Nesuskaitomais budais mes įrodēme ir be [170] paabejojimo žinome, kad Biblijoje yra viršžmoginē išmintis, kuri padaro jos pareiškimus neklaidingais. 

     Mums taipgi tenka atminti, kad mokslinis tyrinējimas, nors yra patartinas ir jo patarimai skaitytini, anaiptol nēra neklaidingas savo išvadomis. Ir nenuostabu, jei jis eilių eilēmis įrodē savo paties teorijas klaidingomis esant, atminus, kad tikras mokslininkas yra tik tyrinētojas, bandantis prie daugybēs neprielankių apystovų ir kovodamas mažne su nepergalimomis sunkenybēmis, sužinoti iš Gamtos didžiosios Knygos žmogaus ir jo namų istoriją ir likimą.

Bible7GenevaA.jpg (3401 bytes)
Geneva Bible

     Todēl mes nenorime nei priešintis moksliniam tyrinējimui, nei jį stabdyti; bet girdēdami Gamtos Knygos tyrinētojų patarimus, atsargiai palyginkime jų išvadas, kurios taip dažni pasirodē dalinai ar pilnai klaidingomis, su Dievo Apreiškimo Knyga ir mokslininkų mokinimus įrodykime ar atmeskime “dēsniu ir liudymu. Jei jie kalba priešingai šitam žodžiui, tai delto, kad juose nēra šviesos.” (Izaj. 8:20)

     Geras abiejų knygų pažinojimas parodys jas esant sandermingomis; bet iki mes įgysime tokį pažinojimą, turime duoti pirmystę Dievo Apreiškimui ir tas apreiškimas turi buti saiku tarp Dievo vaikų, pagal kurį klaidingųjų žmonių suradimai turi buti sprendžiami.

The Brain Age learns from past ages.

Stainglass.jpg (3222 bytes)
David1.jpg (17493 bytes)
TajMahal.jpg (2179 bytes)

     Tačiaus besilaikydami šito principo, pasižiurēkime ar nēra kokio kito tinkamo išsprendimo budo žmogaus padidējusiai žinotei, mokējimui ir galējimui išspręsti be evoliucijos teorijos — kad žmogus; nors iš pradžių išsivystē iš labai žemos esybių eilēs, dabar pasiekē augštesnēs arba “Smegenų Gadynēs.” 

     Gal mes galų gale atrasime, kad išradimai ir patogumai, apskritas švietimas ir platesnis bei didesnis žinotēs pasklidimas yra priskaitytini ne didesniam smegenų turiui, o tinkamesnēms apystovoms naudotis smegenimis.

     Kad smegenų turis [171] šiandien yra didesnis, negu jis buvo praējusiose gadynēse, tai mes užginame; tačiaus mes atvirai pripažįstame, kad del apystovų patogumo naudojimos tuoju smegenų turiu, kurį šiandien žmonēs turi, yra visuotinesnis, negu jis buvo kokiu laikotarpiu praeity ir todēl jis padaro daug didesnį išvyzdį. 

     Bestudijuodami tapybą ar vaisdakalybą, ar šitos “Smegenų Gadynē” nesinaudoja plačiai praeties amžių originaliais raštais savo architekturai? Ar šitos “Smegenų Gadynēs” mokslavyriai negrįžta atgal prie didžiųjų praeities mokslo vyrų?

     Ar jie tai darydami nepripažįsta smegenų jiegos, raštų orginalumo ir mokējimo vertais pamēgdžioti? Ar dabartinē “Smegenų Gadynēs” oratoriai ir logikai nestudijuoja ir nekopijuoja Platono, 

     Aristotelio, Demosteno ir kitų praeities metodoms ir išvadoms? Ar daug kas šios dienos kalbētojų nepavydētu, Demostenui ar Apollosui liežiuvio ir daug daugiau apaštalui Pauliui aiškios samprotavimo jiegos?

Logic and law of past ages is the embodiment of marvelous wisdom.      Eikime atgal dar toliau: nors mes galētume nurodyti į įvairių pranašų retorines jiegas ir į kilnius poētingus vaizdaraščius numarginusius visas Psalmes, tačiaus mes nurodome šitiems “Smegenų Gadynēs” filosofams į išmintį ir logiką, nemažiaus kaip ir puikius dorinius jautrumus Jobo ir jo ramintojų. 

     O ką mes pasakysime apie Mozę, “mokytą visokios Egiptēnų išminties?” Jo išleisti ištatymai buvo pamatu įstatymams visų civilizuotų tautų ir lig šiol yra pripažinami stebuklingos išminties įsikunijimu.

Ancient manufacturing methods defy duplication.      Atkasinējimas senovēs palaidotų miestų parodo pažinojimą menų ir mokslų praeities amžiais, kuris nustebina kai-kuriuos šios taip vadinamos “Smegenų Gadynēs” filosofus. 

     Tarp tolimosios praeities pasiekčių, kurių dabartinēs gadynēs smegens prie visų jos patogumų negali nei suprasti, [172] nei padaryti, yra senoviniai numirēlių balzamavimo budai, vario grudimas, darymas lankstomo stiklo ir damaskinio plieno liauniais.

Pyramid1A.jpg (11305 bytes)

The amazing
Great Pyramid

Pyramid7F.jpg (2976 bytes)

     Nuēję atgal keturis tukstančius metų apie į Abraomo laiką, mes randame didžiąją Egipto piramidą — stebuklo ir nuostabos daiktą mokyčiausiems šios dienos mokslininkams. Josios statyba kuopuikiausiai atatinka pranašiausioms šitos “Smegenų Gadynēs” pasiektims matematikos ir astronomijos moksluose. Ji pozitingai mokina teisybēs, kuri šiandien gali buti tik prieinama su naujovinių instrumentų pagelba. Jos mokinimai yra toki įdomųs ir aiškųs, kad kai-kurie žymiausių pasaulio astronomų nesisvarstē pasakyti ją turint dieviškąją pradžią. 

     Ir net jei musų “Smegenų Gadynēs” evoliucininkai pripažintų, kad ji yra Dievo patvarkymu ir kad jos išmintis yra viršžmoginē, tai dar jiems lieka pripažinti, kad ji yra žmogaus rankų darbu. Ir tas, kad ta nutolusia gadyne turējo proto jiegų patiekti tokį dieviškąjį patvarkymą, kokį retas kuris šiandien galētų patiekti turēdamas modelį prieš save ir su visais naujovinio mokslo įtaisais rankose, parodo, kad musų “Smegenų Gadynē” auklēja manymo apie save daugiau, negu apystovos ir faktai jai leidžia

 

Pyramid2.gif (19322 bytes)

Pyramid Passages.

Pyramid3.gif (8925 bytes)

Pyramid Scientific Features.

 


The mental capacity of today is not greater than that of the past.

Brain2.jpg (3303 bytes)

     Jei tad mes įrodēme, kad protinis šios dienos turis nēra didesnis už praējusios gadynēs, o dar gal mažesnis, tai kaip mes išaiškinsime visuotiną žinotę, naujovinius išradimus ir t. t.? Pasitikime, kad galēsime šitą tinkamai parodyti ir sutinkamai su Šventu Rastų. 

     Išradimai ir atradimai, kurie dabar yra toki vertingi ir kurie skaitoma įrodymu to, kad šita yra “Smegenų Gadynē,” tikrumoje yra labai naujoviniai — mažne visi padaryta praeitame šimtmety ir tarp jų svarbiausi yra tie, kurie padaryta per paskutines šešias dešimtis metų; pav., garo ir elektros panaudojimas — telegrafystēje, [173] gelžkelystēje ir garlaivystēje bei įvairių mechaninių pramonių mašinose. 

     Jei, tas yra padidējusios smegenų jiegos įrodymu, tai “Smegenų Gadynē” turi buti tik savo pradžioje ir logine išvada yra tas, kad sekamas šimtmetis išvys kiekvieną stebuklo formą kaipo kasdieninį atsitikimą; šitokia plotme didējant kur ji gali atsidurti?

Only a small number of men are of great brain power or genius.

 

Discoveries are often made by "accident."

     Bet pasižiurēkime vēl; Ar visi žmonēs yra išradējais? Kaip nedaug yra tų, kurių išradimai tikrai yra naudingi ir praktingi, palyginti su skaičiumi tų, kurie supranta ir vartoja išradimą, kuomet jį paduoda jiems į rankas! 

     Neigi mes niekiname tą labai naudingą ir augštai gerbiamą viešų tarnautojų klasę kuomet sakome, kad didele smegenų jiega yra mažesnis jų skaičius. Kai-kurie smegeningiausių pasaulyje žmonių ir giliausių mintytojų nēra mechaniniais išradējais. 

     O kai-kurie išradējai protu yra taip sutingę, kad visi stebisi, kaip jie galējo ką išrasti. Didieji principai (elektra, garo pajiega ir t. t.), kuriuos daugelis žmonių per daugelį metų nustatē, pritaikē ir kartas nuo karto gerino, paprastai buvo atrasti matomai visai netyčia, be didelio galvos sukimo ir palyginti nejieškomi.

Gutenberg1.jpg (3920 bytes)
Gutenberg Press

The invention of printing began the increase of knowledge.

 

Modern inventions indicate sharper perception and increased education, but NOT increased brain capacity.

     Žmogaus žvilgsniu mes galime išaiškinti naujovinius išradimus šitaip: Spaudos išradimas 1440 m. galima skaityti pradedamuoju punktu. Su knygų spadimu atējo galvotojų ir tēmytojų minčių ir atradimų užrašinējimas, kurios be šito išradimo niekuomet nebutų buvę žinomos jų sekējams. 

     Su knygomis atējo visuotinesnis švietimas ir galiaus, pradžios mokyklos. Mokyklos ir kolegijos nepadaugina žmogaus sugebumo, bet jos padaro protinį pratimą visuotinesniu ir todēl pagelbsti jau turimam sugebumui plētotis. 

     Žinotei tapus visuotinesnei ir knygoms dažnesnēmis, gentkartēs turinčios jas turējo didelį viršų ant pirmesniųjų gentkarčių; ne tik tame, kad dabar tukstantis galvotojų ant [174] pirmiaus buvusio vieno aštrino ir akstino, vienas kitą sugestijomis, o ir tame, kad kiekviena vēlesniųjų gentkarčių be savo pačios prityrimo per knygas turi sugungtą praeities prityrimą. 

     Švietimas ir pagirtina ambicija, kuri eina su juo drauge, pastanga ir noras pasiekti pasižymējimo ir kompetetumo, padedami išradimų užrašinējimo ir aprašinējimo kasdieninēj spaudoj, paakstino ir paskaistino žmogaus perprantamąsias jiegas ir paskatino kiekvieną atrasti, arba, jei galima išrasti ką-nors visuomenēs labui ir patogumui. Todēl mes sakome, kad naujovinis išradimas, žiurint į jį grynai žmogaus akimis, parodo ne žmogaus smegenų turio padidējimą, o numanymo paaiškējimą nuo gamtinių priežasčių.

 

In the time of the end knowledge shall be increased.  Daniel 12:4

Education
      Educ1.jpg (5700 bytes)     Educ2.jpg (6677 bytes)       Educ3.jpg (5730 bytes)      
IKEduc4.jpg (6519 bytes)


Communication
          Phone.jpg (2783 bytes)           Letter.jpg (2932 bytes)            wpe123.jpg (4782 bytes)             EMail.jpg (8025 bytes)  


Information Explosion
     Disk.jpg (4835 bytes)        wpe12B.jpg (9242 bytes)         TV.jpg (6834 bytes)          wpe127.jpg (7841 bytes)


Labor Saving Devices in the Home      
LtBulb.jpg (4465 bytes) Faucet.jpg (3021 bytes) AC.jpg (5392 bytes)  IKIron.jpg (13517 bytes) Micro.jpg (3363 bytes) SewMach.jpg (8778 bytes)  wpe11B.jpg (6446 bytes)  Stove.jpg (3654 bytes) wpe111.jpg (2781 bytes)


Transportation
IKTransportation3.jpg (15085 bytes)IKTransportation2.jpg (16849 bytes)
IKTransportation4.jpg (26995 bytes)IKTransportation1.jpg (8485 bytes)
IKTransportation5.jpg (9328 bytes)IKTransportation6.jpg (16399 bytes)IKTransportation7.jpg (15052 bytes)IKTransportation9.jpg (19684 bytes)IKTransportation10.jpg (12936 bytes)
IKTransportation11.jpg (13960 bytes)
IKTransportation8.jpg (12214 bytes)IKTransportation12.jpg (12646 bytes)IKTransportation13.jpg (21044 bytes)IKTransportation14.jpg (10531 bytes)


Exploration
wpe29D.jpg (6557 bytes)IKSpace3.jpg (5646 bytes)
Space.jpg (8570 bytes)IKSpace5.jpg (5727 bytes)
IKUndersea1.jpg (26902 bytes)IKUndersea2.jpg (33943 bytes)IKUndersea4.jpg (24065 bytes)IKUndersea3.jpg (26743 bytes)


 

BibleChart.jpg (7199 bytes)

 

"Many shall run to and fro"
IKTransportation15.jpg (8533 bytes)

"Knowledge shall
be increased
"
IKSpace.jpg (14753 bytes)

"A time of trouble such as never was"
Bomb.jpg (5142 bytes)

     Dabar atēję prie Švento Rašto, pažiurēkime, ką jis sako apie tai; nes mes, nors tikime, kaip sakēme augščiau, kad išradimas ir žinotēs padidējimas, ir t. t. tarpe žmonių yra gamtinių priežasčių sekmēs, tačiaus mes tikime, kad šitos gamtinēs priežastys visos buvo seniai suplanuotos ir prisakytos Jehovos Dievo ir kad savo laiku jos įvyko — per Jo viską valdančią apveizdą, per kurią Jis “patiekia visus daiktus, klausydamas savo paties valios tarimo.” (Efez. 1:11)

     Einant šituo patvarkymu apreikštu Jo Žodyje, Dievas tyčia leido nuodēmei ir kančiai valdyti ir spausti pasaulį per šešis tukstančius metų, o septintame tukstantmetyje visus daiktus atsteigti ir išnaikinti blogą — išnaikinant jį ir jo sekmes per Jezų Kristų, kurį Jis iš anksto paskyrē šitam darbui. 

     Taigi, kuomet šeši tukstančiai metų blogo viešpatavimo pradējo artintis prie galo, Dievas leido apystovas palankias atradimams, studijuojant Jo Apreiškimo Knygą ir Jo Gamtos Knygą ir rengiant mechaninius ir cheminius prietaisus, naudingus žmonijos palaiminimui ir pakēlimui Tukstantmečio gadynēje, kuri dabar bus įvesta. [175]

     Kad tokis buvo Dievo planas, tai aiškiai matos iš pranašingo pareiškimo:

“O Danieliau, uždaryk žodžius ir užantspaudžiuok knygą iki pabaigos laikui; [tuomet] daugumas bēginēs šian ir ten ir žinotē [ne turis] bus padidinta,” 

“ir nei vienas nedorųjų nesupras [Dievo plano ir įmonēs], bet išmintingieji supras”; 

“ir ateis tokios bēdos laikas, kokio nebuvo nuo tautos pradžios iki to laiko.” — Dan. 12:1, 4, 10.

Mankind will have a full appreciation of the curse.      Kai-kuriems gali atrodyti keista, kad Dievas nepatvarkē taip, kad dabartiniai išradimai ir palaiminimai ankščiau ateitų žmogaus prakeiktai daliai palengvinti. Tačiaus reikia atminti, kad Dievo patvarkymu norēta duoti žmonijai proga pilnai prakeiksmą pažinti, kad visų palaiminimui atējus jie galētų ant visados nutarti, jog nuodēmē neišsimoka. 

     Be to, Dievas numatē ir nusakē tą, ko pasaulis dar nematē, butent, kad Jo geriausi palaiminimai vestų prie didesnių ir gausesnių blogų, jei butų teikiami tiems, kurių širdys nēra sandermēje su teisiaisiais visatos įstatymais. 

     Galų gale bus aišku, kad Dievo dabartinis leidimas palaiminimams padaugēti yra gera pamoka šitame dalyke, kuri gali buti kaipo šito principo payvzdis visai amžinybei — angelams ir atsteigtiesiems žmonēms. Kaip tas gali buti, mes tik nurodome:

Their selfishness now holds sway over all.


Poverty.jpg (16494 bytes)
The poor are poorer.

     Viena: Kol žmonija randas dabartiniame nupuolimo ir sugedimo stovy, be griežtų įstatymų ir bausmių ir gana stiprios valdžios jų užžiurējimui, todēl savingi palinkimai daug maža turēs viršų ant jų visų. 

     Ir žmonēms turint nelygias individines išgales, kitaip negali atsitikti, kaip tik kad darbą vaduojamų mašinų dirbimu, turi krypti linkui padarymo turtingo turtingesniu, o biedno biednesniu. Aiškus palinkimas linkui monopolio ir savos naudos, kuris paduoda viršų tiesiai į rankas [176] tų, kurių galybē ir gamtiniai patogumai jau yra kuogeriausi.

Idleness is injurious.

 

"Day of Preparation"

 

     Antra: Jei butų galima leisti tokius įstatymus, kad dabartinį turtą ir kasdieninį jo prieaugį galima butų klasēms lygiai padalinti, kas yra negalima, tai ir tąsyk be žmogaus tobulumo, ar viršgamtinēs valdžios žmonių reikalams tvarkyti, sekmēs butų dar aršesnēs, negu jos dabar kad yra. 

     Jei darbą vaduojančių mašinų ir visų naujovinių įmonių patogumai butų lygiai padalinta, tai netrukus darbo valandos butų žymiai sutrumpintos ir liuosos valandos žymiai prailgintos. Užsiēmimo stoka yra pats kenksmingiausias daiktas nupuolusioms esybēms. Jei nebetų reikalo prakaite dirbti, tai žmonijos išsinaikinimas butų greitesnis, negu dabar. Užsiēmimo neturējimas yra patvirkimo gimdytojas; po jo tikrai seka protinis, dorinis ir fizinis puolimas. 

     Todēl Dievo išmintis ir gerumas buvo tame, kad Jis sulaikē šituos palaiminimus iki atējo laikas juos įvesti kaipo prisirengimą prie tukstantmetinio palaiminimų viešpatavimo. Po viršgamtinēs Dievo Karalijos valdžios kontrole ne tik visi palaiminimai bus lygiai dalinami žmonēms, o ir liuosas laikas bus tos pačios viršgamtinēs valdžios įsakytas ir vedamas taip, kad Jo sekmēs gimdys dorybę ir ves prie tobulumo, protinio, dorinio ir fizinio. 

     Išradimų ir kitų didējančios žinotēs palaiminimų dauginimas yra leidžiamas šią “prisirengimo dieną” tokiu naturaliu budu, kad žmonēs giriasi, jog tai esą delto, kad tai yra “Smegenų Gadynē”; bet šitiems išmintingiems filosofams bus leista dideliai nusivilti. Jau pats šitų palaiminimų padidējimas atgabena pasauliui bēdos laiką, kuris bus toks, koks dar nebuvo nuo tautos pradžios.

The increase of knowledge is producing the predicted time of trouble.

 

Poverty2.jpg (22969 bytes)

     Pranašas Danielius, kaip matēme augščiau, sujungia žinotēs padidējimą su bēdos laiku. Sugedusiai [177] žmonijai žinojimas padaro bēdą. Žinojimo padidējimas ne tik davē pasauliui darbą vaduojančias mašinas, o ir nuvedē prie medikinio sugebumo padidējimo, per kurį tukstančiai gyvenimų prailginta ir žmonija tapo apšviesta taip, kad žmonių skerdynē, karas patampa mažiaus populeri ir tokiu budu kiti tukstančiai atlieka žmonių skaičiui didinti, kuris šiandien auga gal sparčiau, negu kokiu kitu istorijos laikotarpiu. 

     Tokiu budu žmonijai sparčiai besidauginant, jos darbo reikalingumas atatinkamai tam mažēja; ir “Smegenų Gadynēs” filosofams tenka išspręsti klausimas, kuomi užimti ir kaip išlaikyti šitą didelę ir sparčiai augančią klasę, kurios darbą daugiausiai pakeičia mašinos, taip, kad ir be jos galima apseiti, bet kurios reikalai ir norai nepažįsta ribų. Šitie filozofai turēs ant galo prisipažinti, kad šito klausimo išsprendimas yra nevaliojamas jų smegenims.

Selfishness and self-preservation.      Saumylumas toliau kontroliuos turtinguosius, kurie turi galybę ir patogumus ir neleis jiems pamatyti sveiko proto ir teisingumo; antra vertus, toks pats saumylumas sujungtas su savęs išlaikymo instinktu ir padidējusiu savo teisių žinojimu vienus biednesnēsēs klasēs įpykins, o kitus sukiršins ir šitų palaiminimų sekmē tą kartą bus baisiu — bēdos laiku, tokiu, kokio dar nebuvo nuo žmonijos pradžios — ir tai vis delto, kad žmogus nupuolusiame stovy negali tinkamai naudotis šitais palaiminimais nevedamas ir nekontroliuojamas. 

     Iki tukstantmetinis viešpatavimas neperrašys Dievo įstatymo atsteigto žmogaus širdyje, žmonēs negalēs naudotis pilna laisve be pakenkimo ar pavojaus.

The day of trouble will end in due time.      Bēdos diena pasibaigs savo laiku, kuomet tas, kuris kalbējo dukstančiai Galilējos jurai, taip pat autoritingai palieps dukstančiai žmonių aistros jurai, sakydamas, “Ramybēs! Nutilkit!” 

     Kuomet Ramybēs Kunigaikštis “atsistos” galēje, didelis [178] ramumas įvyks. Tąsyk dukstantieji ir kovojantieji elementai pripažins “Jehovos Pateptojo” galę, “Viešpaties garbē bus apreikšta ir visas kunas matys ją krujov”; ir Kristaus viešpatavimui šitaipos prasidējus, “visos žemēs šeimynos bus palaimintos.”

Men will see God’s compassion and love.

KingdomF.jpg (4812 bytes)

     Tąsyk žmonēs pamatys, kad tas, ką jie priskaitē evoliucijai ar gamtiniam augiui ir “Smegenų Gadynēs” smarkumui, buvo Jehovos žaibų svaidymai (Psal. 77:18). “Jo prisirengimo dieną” prie žmonijos palaiminimo. 

     Bet kol kas, tik šventieji gali matyti ir tik turintieji dangaus išmintį gali šitą suprasti; nes “Viešpaties paslaptis yra pas tuos, kurie Jo bijo; ir Jis parodys jiems savo sandorą.” (Psal. 25:14) 

     Ačiu Dievui, kad visuotinam žinojimui padidējus, Jis taipgi sutvarkē, kad Jo vaikai nereikalautų “buti nevaisingais pažinime Viešpaties” ir Jo patvarkymų pažinime. 

     Ir šitaip įvertindami Jo Žodį ir patvarkymus, mes galime pažinti ir atsilaikyti tuščioms filozofijoms ir kvailiems padavimams žmonių, kurie prieštarauja Dievo Žodžiui.

     Biblija pasakoja apie žmogaus sutvērimą taip, kad Dievas sutvērē jį tobulu ir teisingu, tikru savo paveikslu; kad žmogus jieškojo visokių išradimų ir nupuldē save (1 Moz. 1:27; Rom. 5:12; Sal. Mok. 7:29); kad visiems esant nusidējusiais, žmonija pati negalējo pasilgelbēti sau ir niekas negalējo kokiu nors budu savo brolio atpirkti, duoti Dievui atpirkimo kainą už jį (Psal. 49:8, 16); kad Dievas iš pasigailējimo ir meilēs padarē tam išlygą; kad ačiu tam Dievo Sunus tapo žmogum ir davē žmogaus atperkamąją kainą; kad atlyginimui už šitą pasiaukojimą ir atpirkimą didžiojo darbo užbaigimui, Jis tapo augštai pekeltas, net į dieviškąją prigimtį; ir kad savo laiku Jis įvykins žmonijos atsteigimą į pradinį tobulumą ir kiekvieną palaiminimą, kuris tuomet bus. Šitie dalykai yra aiškiai [179] mokinama Šventame Rašte, nuo pradžios iki galui ir yra tiesiame priešingume evoliucijos teorijai; ar, geriaus pasakius, tokie “klaidingai vadinamo mokslo pliauškalai” yra griežtai ir nesuderinamai priešingi Dievo Žodžiui.

GARBINKIME VIEŠPATĮ

“Kaip garbinsiu tave, Išganytojau,
Uz naują gyvenimą taip brangų,
Uz tą kad rupesčius padēti galējau
Prie tavo meilingų kojų;
Tavo ranką ant širdies aš laikau,
Ir ramybę Jame aš randu.
“Tu padarei daugiau gero man,
Negu aš prašiau ar maniau!
Aš tikrai nustebintas likau,
Kuomet tavo meilę pažinau;
Tik laukiu — mokintis aš noriu,
Ir vis naujų pamokslų iš Jo gaunu.
   the 
SkyStorm2F.jpg (9581 bytes)

Mtn1F.jpg (7710 bytes)

[180] ATPIRKIMAS IR ATSTEIGIMAS

Prazuvę, nupuolę mes buvom,
Nuvarginti nuodēmēse gyvenom,
Nelaisvēn patekę, prispausti klajojom,
Nei linksmybēs, nei atilsio neturējom;
Bet Dievui rūpējo,
Todei Atpirkimą zadējo.

Mes daug vargom, liūdējom, kentējom,
Daug ašarų ir tuzbos turējom;
Skubēdami gyvenom — su svietu bēgom,
Kai kurie net skurdą ir badą pazinom;
Bet Dievas mylējo,
Net savo Sūnaus nesigailējo.

Tą mieląjį Sūnų Jis uz mus atidavē,
Numylētą ir brangų — aukavo, pašventē,
Atpirkimui mūsų — atsteigimui visų —
Pakēlimui ir palaiminimui visų taitų;
Nes Dievas zinojo,
Tą mūsų vargą regējo.

Atpirktieji tuoj grįzti pradēs,
Nuvargintieji sau atilsį turēs;
Nes visa zemē linksmai zydēs,
Savo grazumu atpirktuosius zavēs;
Nes Jezus atpirko,
Uz visus mirtį ragavo.

Numirēliai kelsis — gyvieji stiprēs,
Kurtieji girdēs, aklieji regēs;
Nes atpirkimas bus pritaikomas,
Ir kiekvienam zmogui zinomas;
Nes Jezus sugrįzo,
Ir karaliauti pradējo.


wpe658.jpg (12537 bytes)

 

To Return to Home Page
click on Chart

HomeSymbol.jpg (6039 bytes)

Send E-Mail to 

English Only